Liko be avansinių išmokų

Anot KRŪS pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, su tokia situacija susidūrė ne vienas ir ne du, o dešimtys rajono ūkininkų. „Tai dar vienas pavyzdys, kaip technologijos, turėjusios mažinti biurokratiją, tampa papildoma našta ūkininkui. Palydovas „nepamatė“, kad pieva nušienauta, vadinasi, ūkininkas pats turi važiuoti į laukus, fotografuoti ir įrodinėti, kad darbą atliko. O kol įrodinėja, gali būti stabdomos ir jam taip reikalingos avansinės išmokos. Ir tai vyksta tada, kai avansai specialiai ankstinami tam, kad sunkmetį išgyvenantys ūkiai kuo greičiau gautų apyvartinių lėšų“, – nuostabos dėl tokios situacijos nuo „Ūkininko patarėjo“ neslėpė M. Maciulevičius.

Kreipimesi į ŽŪM ir NMA teigiama, kad šiemet priimtas sprendimas anksčiau pradėti mokėti bazinių tiesioginių išmokų avansus buvo labai reikalingas ir laiku. Europos Komisija sprendimus dėl ankstesnių mokėjimų ir papildomos pagalbos priėmė neatsitiktinai – Europos ūkininkai susiduria su rimtomis likvidumo problemomis dėl išaugusių energijos, trąšų ir kitų gamybos sąnaudų. Lietuvos ūkiams šios lėšos reikalingos dabar atsiskaityti už paslaugas, degalus, trąšas, pašarus, technikos remontą ir kitus atliktus darbus. Ypač sudėtinga padėtis gyvulininkystės ir pieno ūkiuose, iš kurių pienas superkamas neadekvačiai mažomis kainomis.

„Tačiau nuo rugpjūčio 17 d. daugybė pievas deklaravusių ūkininkų susidūrė su netikėta problema – dalis iki tol sistemoje problemų nekėlusių laukų ALNSIS sistemoje pažymėti raudonai, nes automatinė palydovinė stebėsena nenustatė šienavimo ar ganymo fakto. Pabrėžiame: automatinės sistemos nenustatytas šienavimo faktas nėra tas pats, kas neįvykdytas šienavimo reikalavimas.

Ypač keista situacija susidaro gyvulininkystės ūkiuose. Pieninių ar mėsinių galvijų, avių, arklių ir kitų gyvulių laikytojams žolė nėra formalus deklaravimo reikalavimas – tai jų gyvulių pašaras. Ūkininkas, laikantis šimtus galvijų, objektyviai yra suinteresuotas nušienauti pašarui naudojamus laukus. Be to, šienavimo laikas priklauso nuo vegetacijos, konkretaus lauko, žolyno ir pašaro kokybės. Ūkininkas negali laukti vien todėl, kad palydovinei sistemai vėliau būtų lengviau nustatyti šienavimo faktą – peraugusi žolė praranda pašarinę vertę. Todėl kategoriškai nesutinkame, kad technologinės sistemos abejonė automatiškai taptų ūkininko problema ir finansine sankcija.

Jeigu ALNSIS negali patikimai nustatyti, ar konkrečiame lauke buvo atliktas šienavimas, turi būti taikomas papildomas administracinis patikrinimas, įvertinant viso sezono palydovinius duomenis ir kitą NMA turimą informaciją. Tik tuomet, kai ir papildomai patikrinus išlieka pagrįsta abejonė, turėtų būti kreipiamasi į ūkininką dėl papildomų įrodymų. Negalima sukurti sistemos, kurioje automatinės technologijos neapibrėžtumo įrodinėjimo našta iš karto perkeliama ūkininkui, reikalaujant važiuoti į kiekvieną prieš kelias savaites ar mėnesius nušienautą lauką ir jį fotografuoti.

Dar daugiau klausimų kelia išmokų stabdymas visai paraiškai. Jeigu ūkininkas deklaravo, pavyzdžiui, keliasdešimt laukų ir ALNSIS abejonę nustatė tik dėl kelių iš jų, nėra pagrindo dėl to stabdyti avanso už visą neginčijamą plotą.

Prašome priimti skubius sprendimus:

1. Nestabdyti visos avansinės išmokos tais atvejais, kai ALNSIS abejonė nustatyta tik dėl dalies deklaruotų laukų. Už laukus, kuriuose reikalavimų įvykdymas patvirtintas, avansas turi būti mokamas nedelsiant.
2. Prieš reikalaujant ūkininko pateikti papildomas nuotraukas, NMA turi pati įvertinti turimus istorinius palydovinius duomenis ir kitą administracinėse sistemose esančią informaciją.
3. Automatinės sistemos nesugebėjimas patvirtinti šienavimo ar ganymo fakto neturi būti automatiškai prilyginamas ūkininko neįvykdytam įsipareigojimui.
4. Atskirai įvertinti gyvulininkystės ūkių situaciją, ypač tais atvejais, kai deklaruojamos pievos objektyviai naudojamos ūkyje laikomų gyvulių pašarui gaminti ar ganyti.
5. Viešai paaiškinti, kokie konkretūs duomenys ir kokio laikotarpio palydoviniai vaizdai naudojami nustatant šienavimo faktą bei kokiais atvejais ALNSIS negali jo patikimai nustatyti.
6. Paaiškinti, kodėl nuo rugpjūčio 17 d. dalis laukų pažymimi kaip neatitinkantys šienavimo reikalavimo, nors bendrasis pievų nušienavimo arba nuganymo terminas 2026 m. yra iki rugsėjo 1 d.
7. Įvertinti, kokią įtaką 2026 m. ALNSIS rezultatų patikimumui turėjo itin debesuoti ir drėgni orai bei galimi palydovinių ar navigacinių sistemų trikdžiai, ir viešai paskelbti šio vertinimo rezultatus.

Šių metų ankstesnių avansinių išmokų tikslas buvo padėti ūkininkams čia ir dabar, kai ūkiams trūksta apyvartinių lėšų. Todėl negalime leisti, kad geras politinis sprendimas būtų neutralizuotas administraciniame lygmenyje, o ūkininkas būtų baudžiamas ne už realiai nepadarytą darbą, bet už tai, kad automatinė sistema nesugebėjo patikimai nustatyti, jog tas darbas buvo atliktas. Technologijos turi mažinti biurokratiją ūkininkui, o ne kurti naują“, – teigiama žemdirbių kreipimesi į ŽŪM ir NMA.

ŪP fotoinformacija