LJŪJS: rinkimų suvažiavimas ar fikcija?

Nebuvo slaptas?

Apie rengiamą suvažiavimą nė žodžiu nėra užsiminta net LJŪJS svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje, taip pat ir LJŪJS patronuojančių Žemės ūkio rūmų tinklalapyje. Neverta ten ieškoti ir nuotraukose užfiksuotų suvažiavimo akimirkų – jų paprasčiausiai nėra. Kaip nėra ir jokių vaizdo įrašų. Taigi, „suvažiavimas“ galimai nebuvo fotografiškai dokumentuotas, ŽŪR svetainėje nesimato nei dalyvių registravimo, nei pasisakymų, nei balsavimo nuotraukų. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad vis tik viena nuotrauka yra – apie pusšimtį žmonių, tarp kurių galima matyti ir vaikų veidų, yra nusifotografavę pievoje, prie LJŪJS vėliavos. Gal tai ir visi suvažiavimo dalyviai? Jei taip, tai kiek iš jų yra ūkininkaujančiųjų Lietuvoje? Mat LJŪJS skelbė, kad suvažiavime dalyvavo Europos jaunųjų ūkininkų tarybos CEJA viceprezidentas Rūdolfs Pulkstenis, Latvijos jaunųjų ūkininkų klubo pirmininkė Sandra Eimane-Strautniece ir Latvijos delegacija.

Estijai atstovavo Estijos jaunųjų ūkininkų organizacijos prezidentas Janelis Jan-Marcus Lohvartas su kolega. Lenkijos delegacijai atstovavo Lenkijos kaimo jaunimo sąjungos (ZMW) Nacionalinės vadovybės ir ZMW jaunųjų ūkininkų tarybos narys Szczepanas Leszczyńskis su kolegomis. Ir tai – jau nemenkas būrelis dalyvių.

„Suvažiavimas vyko Žemaitijoje – Rapalių k. (Telšių r.) įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje. Tai nebuvo uždaras suvažiavimas, kaip tik – atviras. Buvusi LJŪJS pirmininkė sąjungos nariams elektroniniu paštu išsiuntinėjo laiškus-kvietimus dalyvauti suvažiavime. Ir tai buvo daroma ne vieną kartą. Tad, kas norėjo, galėjo dalyvauti, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino naujasis LJŪJS pirmininkas P. Astrauskas. – Sodyba didelė, skirta susirinkti labai dideliam kiekiui žmonių. Kiek dalyvavo atstovų iš Lietuvos regionų, įvardyti negalėčiau – kai teritorija didelė, tai jie buvo išsimėtę po ją visą. Todėl ir nuotraukoje gal ne visi matyti. Kiti tiesiog nenorėjo fotografuotis.“

P. Astrauskas negalėjo įvardyti, kiek iš tikrųjų narių šiuo metu vienija organizacija, kuriai jis ėmėsi vadovauti. Kiek jų yra, jokios viešai prieinamos informacijos LJŪJS neskelbia, nors naujasis LJŪJS pirmininkas ir tikino, kad LJŪJS yra atvira organizacija ir nieko neslepia. Tiesa, LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas vėliau patikslino, kad visi organizacijos nariai, kurių yra apie 1 200, yra fiziniai asmenys – arba jaunieji ūkininkai, arba jaunimas iki 40 metų, turintis nors kokį ryšį su žemės ūkio sektoriumi. O į suvažiavimą, be jų, buvo kviesti ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, tačiau jie neatvyko, taip pat socialiniai partneriai. Daugiau ko nors kviesti neprivaloma.

Daug nežinomųjų

LJŪJS skelbia, kad suvažiavime buvo renkamas ne tik naujas organizacijos pirmininkas, bet ir vicepirmininkai, kuriais tapo V. Buivydas, Rūta Jurgaitė bei Vytenis Grigas, taip pat naujoji valdyba. Nors P. Astrauskas ŪP ir tikino, kad jie buvo renkami balsuojant, ar tikrai taip buvo, nėra aišku, nes naujasis pirmininkas net negalėjo pasakyti, ar jis buvo vienintelis kandidatas į pirmininkus. „Šito pasakyti aš negaliu“, – tikino P. Astrauskas.

LJŪJS vicepirmininkas V. Buivydas redakcijai aiškino, kad tiek LJŪJS pirmininkas, tiek vicepirmininkai, valdybos nariai buvo renkami atviru balsavimu pagal organizacijos įstatuose numatytą tvarką. Joje nustatyta, kad suvažiavimą, baigiantis savo kadencijai, šaukia LJŪJS pirmininkas. Taip ir buvo padaryta.

„Prieš siūlant į LJŪJS pirmininkus P. Astrausko kandidatūrą, buvo aptariami ir kiti kandidatai, tačiau liko tik jis vienas“, – tvirtino V. Buivydas.

Pinigai

Viešai skelbiama, kad LJŪJS dirba trys etatiniai darbuotojai. Nors jų atlyginimų dydis nėra skelbiamas, tačiau nurodoma, kad, atskaičius iš jų atlyginimų, už birželio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš viso buvo pervesta 744 Eur. Šią sumą padalijus iš 3, gaunama, kad iš vieno etatinio darbuotojo atlyginimo vidutiniškai VMI buvo sumokėta po 248 Eur mokesčių.

„Šie darbuotojai yra išlaikomi iš nario mokesčio ir gaunamų projektinių lėšų. Ar trys darbuotojai yra per daug? Nepasakyčiau. Nes yra daug ir aktyvaus politinio darbo, taip pat stebime teisės aktų kūrimą, rašome raštus įvairiais klausimais. Be to, vos ne kiekvieną dieną sulaukiame įvairių užklausų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dėl perteklinių reikalavimų. Tenka daug bendrauti su jaunaisiais ūkininkais, jaunimu, kurie norėtų gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui. Juos konsultuoti. Todėl, manyčiau, darbuotojų skaičius yra gal net per mažas pagal vykdomą veiklą ir apimtis“, – ŪP tikino P. Astrauskas.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad praėjusiais metais LJŪJS pajamos siekė 75 866 Eur, tai kur kas daugiau nei 2024 m., kai pajamos sudarė 57 730 Eur. Tiesa, tiek pernai, tiek ir užpernai pelnas buvo lygus 0.

(Ne) ūkininkas

LJŪJS pranešime spaudai teigė, kad per penkiolika metų jaunųjų ūkininkų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 41 496 iki mažiau nei 20 tūkst. – daugiau kaip perpus. Paklaustas, ar LJŪJS analizavo, kiek tarp jų iš tikrųjų buvo ūkininkaujančiųjų, o kiek tik apsimetančių ūkininkaujančiais, kai savo vardu būna tik registravę ūkius, o patys dirba kur nors didmiesčiuose ar užsienyje, P. Astrauskas tikino, kad tokios analizės, deja, neatliko. Pakartojęs jau ne kartą girdėtas tezes, kodėl mažėja jaunųjų ūkininkų, jis tvirtino, kad tai aktualu ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui Europos Sąjungos (ES) šalių.

„Aš įsitikinęs, kad didžioji dalis – gal per 90 proc. – jaunųjų ūkininkų, kurie ateina į žemės ūkį, šioje srityje ir lieka ilgiau nei 5 metams. Tai yra ūkininkauja ir pasibaigus kontroliniam laikotarpiui, ir tai nėra vienkartinis paramos jauniesiems ūkininkams pasiėmimas. Tikiuosi, kad tie jauni žmonės, kuriuos mes konsultuojame, ir toliau lieka žemės ūkio sektoriuje“, – vylėsi LJŪJS pirmininkas.

Jis tvirtino, kad greičiausiai patys žmonės „atsifiltruoja“, kai pradedama kalbėti su jais apie ūkininkavimą, jo pradžią. „Tie, kurie nori tik paramos lėšų, pas mus gal ir neateina“, – pastebėjo P. Astrauskas.

Tačiau ŪP kalbintas vicepirmininkas V. Buivydas neneigė, kad vis tik jų gretose gali pasitaikyti ir „sofos ūkininkų“. „Tokie atvejai pavieniai, garbės nedaro ir juos „čiupinėja“ teisėsauga. Jei tai ūkininkų vaikai, registravę savo ūkį, bet dirbantys miestuose ar užsienyje, tai jie yra mažesnė blogybė, palyginti su tuo, kai žemę Lietuvoje valdo iš užsienio ateinantis kapitalas“, – dėstė redakcijos pašnekovas.

Tik kalbos

Pranešime spaudai apie naujosios LJŪJS vadovybės pagrindines darbo kryptis yra labai daug beletristikos, tačiau labai mažai konkretumo. Paprašytas sukonkretinti, kaip LJŪJS prisidės prie to, kad išsilavinę, iniciatyvūs ir ūkininkavimo kompetencijų turintys jauni žmonės matytų realią perspektyvą likti Lietuvoje, perimtų šeimos ūkius, kurtų naujus ūkius, kaip ketina mažinti administracinę naštą, gerinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir investavimo sąlygas, naujasis LJŪJS pirmininkas tvirtino, jog svarbiausia, kad būtų įgyvendintas ūkių dydžio ribojimas iki 500 ha, rastos paramos formos, kurios jaunam žmogui ne tik padėtų žemės ūkyje žengti pirmuosius žingsnius, bet ir pagelbėtų jame įsitvirtinant, suformuoti mechanizmai, padedantys perimti šeimos ūkius. Tačiau konkrečiai įvardyti, ką siūlytų, pasakyti negalėjo.

„Mes kalbėjome apie tai ir kalbėsime, kol tai bus padaryta. O konkretūs žygiai prasidės 2027 m., kai bus pradėtas formuoti naujasis ES bendrosios žemės ūkio politikos fondas. Stengsimės, kad parama turėtų didesnę sklaidą, būtų teisingiau paskirstoma visiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams. Kaip ji turėtų būti dalijama – diskusijų tema. Mes pateiksime savo nuomonę ŽŪM. Dabartinė mūsų nuomonė tokia, kad smulkiuosius ir vidutinius ūkius bei jaunuosius ūkininkus reikia skatinti ir remti. Ieškosime dialogo su ministerija, kad taip būtų“, – tvirtino P. Astrauskas, taip ir neįvardijęs nė vieno konkretaus siūlymo.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.