Loretos lauktuvės iš kaimo

Joniškio r. Stupurų kaime gyvenanti Loreta Česnauskienė savo ūkyje išaugintas daržoves, uogas ir vaisius bei miško grybus liofilizuoja. Šaltyje išdžiovinta ir ženklu „Lauktuvės iš kaimo“ papuošta produkcija jau suranda savo pirkėją.

Veiklos pradžia – bendruomenėje

Prieš dvejus metus Stupurų kaimo bendruomenė sumanė imtis bendro verslo ir pradėjo gaminti sveikus produktus. Kai įsigijo liofilizavimo įrangą, ėmė naujoviškai džiovinti viską, kas auga jų sodybose, daržuose ar miške. Bendruomenės narė L. Česnauskienė atidžiai mokėsi, eksperimentavo. Paskui smalsi moteris nutarė užsiimti individualia veikla.

Loreta „Ūkininko patarėjui“ pasakojo apie savo nedidelio cecho įkūrimą. Buvusiame ūkiniame pastate jos vyras Arvydas įrengė patalpas. Viskas buvo padaryta laikantis  veterinarijos ir higienos reikalavimų. Patalpa nedidelė, jauki ir patogi dirbti. Loreta jau žinojo, kaip reikia šalčiu džiovinti pačias įvairiausias daržoves, vaisius ir uogas. Būsimai savo veiklai ji įsigijo liofilizavimo įrangą.

Liofilizavimas – moderni technologija, tai maisto produktų užšaldymas ir džiovinimas šalčiu. L. Česnauskienė pradėjo nedideliais kiekiais gaminti produkciją pernai spalį. Entuziazmas ir gera nuotaika – pagrindiniai Loretos palydovai. Prekinį ženklą „Lauktuvės iš kaimo“ sukūrė dukra Viktorija.

Daug rankų darbo

Stebėjome, kaip nedidelėje virtuvėje plušėjo Loreta. Viskas, kas užaugo jos darže ir sode, tinka liofilizuoti. Ji sakė, kad nemažai laiko tenka sugaišti, kol paruošia daržoves džiovinti: burokėlius sutarkuoja tarka, salierus, cukinijas supjausto kubeliais, morkas – mažais griežinėliais. Kubeliais supjaustytus moliūgus užpila medaus, citrinų ir apelsinų sulčių sirupu, po kurio laiko tuos gabaliukus sudeda į nedidelius stalčiukus džiovinti. Daug rankų darbo. Tik uogas daug lengviau išdžiovinti, jų nereikia nei pjaustyti, nei sirupe mirkyti, svarbu nuplauti ir švarias sudėti į liofilizavimo įrenginį. Prieskonines žoleles irgi nesudėtinga išdžiovinti – nuskintus lapelius sudeda į nedideles džiovinimo talpas.

Šeimininkė pasakojo, kad visiems klientams patinka džiovinti malti baravykai. Šį produktą Loreta pavadino baravykų mišiniu arba gardžiąja baravykų druska. Išdžiovintus baravykus, pipirus, krapus, česnakus sumala malūnėliu, dar įdeda Himalajų druskos – imkite ir ragaukite, puikaus skonio mišinys, tinkantis patiekalams ir sriuboms gardinti. Grybų sezonas dar neprasidėjo, tačiau Loreta tikisi, kad po lietingų dienų per vasarą įšilusi miško paklotė užaugins daug grybų. Tada ji galės gaminti klientų taip mėgstamą baravykų mišinį.

„Lauktuvės iš kaimo“ – paklausi produkcija

Besidarbuodama gamybos patalpoje, Loreta trumpai papasakojo, kiek trunka džiovinimo procesas. Kai kuriuos produktus reikia džiovinti net iki 70 valandų. Gana ilgai šalčiu džiovinamos uogos: braškės džiūsta 53 valandas, kitos uogos net iki 60 valandų, bazilikus džiovino 22 valandas. Įrenginys kompiuterizuotas, tik reikia nustatyti reikalingą darbo režimą.

Liofilizatoriaus talpa – 6,5 kg. Yra penki nedideli stalčiukai, į kuriuos sudedamos džiovinti paruoštos daržovės, uogos, prieskoniai ar supjaustyti baravykai. Kai sudėti produktai išdžiūsta, iš 6,5 kg lieka tik 1,2 kg produkcijos. Svoris sumažėja, mat nebelieka drėgmės, išlieka tik visos maistingosios medžiagos ir vitaminai.

Darbščioji šeimininkė Loreta džiaugėsi gera pradžia: jos pagamintos „Lauktuvės iš kaimo“ yra paklausios, dalį jų sėkmingai parduoda mugėse, nemažai tų lauktuvių žmonės užsisako internetu, vietiniai gyventojai natūralius ir kokybiškus produktus perka dovanoti. Ypač daug užsakymų Loreta sulaukė prieš Kalėdas.

Loretai patinka gaminti džiovintus vaisius, daržoves ir uogas, mat beveik visos gėrybės užauginamos jų ūkyje. Gaminti šalčiu džiovintą produkciją – jos pomėgis, be to, šiek tiek prisiduria prie savo gaunamos algos. Ji dirba Lietuvos statistikos departamente, yra klausėja – tarnautoja, dažnai tenka bendrauti su žmonėmis, sužinoti jų nuomonę apie įvairius gyvenimo įvykius ir ekonominę padėtį.

L. Česnauskienė sakė, kad jiems su vyru patinka keliauti, nelengvai uždirbtus pinigus taupo kelionėms. Jie du kartus per metus išvažiuoja pasižvalgyti po kaimynines šalis, smagu pakeliauti ir po Lietuvą.

Autorės ir Loretos ČESNAUSKIENĖS nuotrauka

2022.o9.02