LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros ekspertų, skiriamų 6 metų kadencijai.
4 nariai būtų deleguojami prezidento, 4 – Seimo. Kitus narius (7 vietoj 4-ių) deleguotų: Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija, Vyskupų konferencija, kaip iki šiol, be to: Bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba ir asmenų su negalia organizacijos.
Tarybos nariais galėtų tapti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro laipsnį (ar jam prilygintą kvalifikaciją) ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį valdymo, mokslo, žiniasklaidos ar kultūros srityse.
LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus, kasmet iki balandžio 30 d. teiktų Seimui veiklos ataskaitą. Jos darbą užtikrintų Tarybos biuras, atliekantis techninį aptarnavimą.
Nuo 2028 m. būtų įsteigta Valdyba iš 5 narių, kuriuos penkerių metų kadencijai skirtų Taryba. Valdyba būtų atsakinga už strategijos įgyvendinimą bei organizacinį, finansinį ir ūkinį valdymą.
LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų nepasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu netinkamai atliktų pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Taryba pati nuspręstų, kaip balsuoti dėl generalinio direktoriaus atleidimo: atvirai ar slaptai.
„Siekiame sukurti aiškią, skaidrią ir europinius standartus atitinkančią sistemą, kurioje LRT pavesta misija būtų tiksliai apibrėžta, o nacionalinio transliuotojo valdymas būtų grindžiamas geriausiomis Europoje taikomomis skaidrumo ir efektyvios valdysenos praktikomis“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Įstatymo pakeitimų projektą parengusi darbo grupė išklausė įvairių valstybės institucijų, žiniasklaidos atstovų ir ekspertų vertinimus ir pasiūlymus.
LSDP informacija