LSA prezidentas: Regionų politikoje – sąstingis

Taip teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius lapkričio 10 dieną Vilniuje vykusiame Regionų forume, kurį penktus metus rengia šalies prezidentas Gitanas Nausėda siekiant įvertinti pažangą, padarytą po to, kai 2020 metais politinės partijos pasirašė memorandumą „Dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą.“ Juo partijos įsipareigojo stiprinti šalies savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę, užtikrinti šimtaprocentinį valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimą, peržiūrėti funkcijų pasiskirstymą tarp centrinės ir vietos valdžių, didinti savivaldybių įtaką formuojant ir įgyvendinant regioninės politikos tikslus.

„Regioninė politika Lietuvoje – tarsi sąstingyje. Jos kontūrai lyg ir egzistuoja – priimtas Regioninės plėtros įstatymas, patvirtinta 2022-2030 m. Regionų plėtros programa ir net regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės. Tačiau tikrovėje ši politika neveikia – esminio jos principo „iš apačios į viršų“ nesilaikoma, investicijos nevysta, regioniniai skirtumai vis dar labai dideli,“ – sakė M. Sinkevičius.

Savivaldybių nuomone, Regionų plėtros programa turėtų būti realus planas spręsti regionų identifikuotas problemas, tačiau kol kas ji veikia tik kaip Europos Sąjungos (ES) lėšų investavimo instrumentas. Vis dėl to net ir čia vyrauja centralizuotas požiūris - sprendimai dėl konkrečių investicijų priimami ne pagal regionų bei savivaldybių įvardintus vietos poreikius, o ministerijų kabinetuose. Be to, vėluojantis planavimo procesas ir perdėti biurokratiniai reikalavimai lemia tai, kad baigiantis jau tretiesiems dabartinės ES finansinės perspektyvos metams, Lietuvoje nepradėtas nė vienas investicinis projektas.

Atsainų požiūrį į regionų politiką atskleidžia ir tai, kad regionams skirta ES fondų parama sumažėjo 187 mln. eurų. Regioninės plėtros įstatyme įtvirtinta, kad iš viso šalies regionams bus skirta beveik trečdalis (1,810 mrd. eurų) Lietuvai numatytų ES investicijų, tačiau Regionų plėtros programoje patvirtinta 3 procentais mažiau - 1,623 mlrd. eurų.

Pasak LSA prezidento, ateinantys metai šios kadencijos Vyriausybei yra paskutinė proga pagaliau įgyvendinti savo programos pažadus mažinti ekonominę ir socialinę atskirtį tarp regionų.

Viena vertus, padaryta ir svarbių žingsnių stiprinant savivaldybių savarankiškumą ir atsakomybę – priimtos Konstitucinio įstatymo pataisos, leidžiančios lanksčiau skolintis investiciniams projektams, valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose perduota valdyti savivaldybėms.

„Tačiau jei norime, kad šalies regionų gyventojai turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, o su kasdieniu gyvenimu susiję sprendimai būtų vis labiau priimami vietos lygmenyje ir atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės poreikius,  regioninę politiką turime matyti kaip horizontalią, apimančią visas sritis - švietimo, sveikatos, socialinę ar susisiekimo,“ - teigė M.Sinkevičius.

Savivaldybių požiūriu, pastaroji sritis yra viena esminių regionų plėtrai: susisiekimas turi įtakos regiono pasiekiamumui ir konkurencingumui, paslaugų prieinamumui ir darbo vietų skaičiui, šiuo metu vykdomų sveikatos ir švietimo reformų sėkmei. O jose regioninė perspektyva turėtų atlikti svarbų vaidmenį: nacionalinės darbotvarkės sprendimai turėtų būti derinami su vietos poreikiais ir situacija, o savivaldybėms suteikiama kuo daugiau savarankiškų įrankių užtikrinti paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Partnerio informacija