Gamybos ribojimas ir paskyrimas
Lenkijos portalas topagrar.pl atkreipė dėmesį, jog lapkričio 4 d. Aleksandras Lukašenka paskyrė naują „Belaruskali“ pramonės gamyklos direktorių ir tuojau pat pasiūlė apriboti kalio trąšų gamybą.
Vienas iš A. Lukašenkos argumentų buvo tai, kad trąšų pirkėjai nustojo jas vertinti, o žemos kainos mažina jų rinkos vertę.
„Gal reikėtų pasikalbėti su rusais ir sumažinti gamybą 10–11 proc. Tada visi supras, kad tai brangūs produktai ir už juos reikia tinkamai sumokėti“, – aiškino A. Lukašenka.
Kaip rašo opozicinis portalas „Zerkalo“, naujuoju „Balaruskali“ generaliniu direktoriumi paskirtas Andrejus Rybakovas. Prieš tai jis ėjo Baltarusijos valstybinio naftos ir chemijos koncerno pirmininko pareigas.
Užduotys ir ieškiniai
Naujasis įmonės vadovas agentūrai BELTA sakė, kad pagrindinė jo užduotis – efektyviausiu būdu parduoti kalio trąšas užsienio rinkoje. Jis taip pat patikino, kad bendrovė ir toliau plėtos visas tas sritis, kuriomis užsiėmė anksčiau, įskaitant naujų telkinių žvalgymą ir pajėgumų plėtrą.
„Nesu profesionalas toje srityje, į kurią važiuoju, bet to tikiuosi, kad remdamasis savo patirtimi dirbant sankcijų sąlygomis, užsienio rinkose ir kitose vietose, kurią įgijau dirbdamas koncerne („Belneftekhim“), taip pat galėsiu į kolektyvą įnešti naujovių, kurios prisidės sprendžiant valstybės vadovo keliamus uždavinius“, – sakė A. Rybakovas.
Anksčiau „Belaruskali“ vadovavo Ivanas Holovaty. Beveik penkerius metus – nuo 2019 metų lapkričio iki 2024 metų balandžio – jis buvo Baltarusijos Tarptautinių reikalų ir nacionalinio saugumo nuolatinės komisijos narys.
2024 metų rugsėjį Europos Sąjungos teismas atmetė trąšų gamintojos „Belaruskali OJSC“, Ivano Holovaty ir Baltarusijos kalio įmonės (BPC) pareikštus ieškinius panaikinti sankcijas.
Kainos
Vidutinė kalio kaina rugsėjį ateities sandorių rinkose siekė 285 USD už toną, rugpjūtį – 290 USD už toną, o prieš metus – 352 USD. Jau nekalbant apie „aukso laikus“, kai „Belaruskali“ gamykla už toną kalio trąšų gaudavo net 1200 USD už toną.
Rugsėjo mėn. Rusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Uralkali“ pasirašė sutartį tiekti Indijai trąšas, kurių kaina – 283 USD už toną. Prieš metus Indijoje rinkos kaina buvo 422 USD. Kinija perka kalio trąšas už 273 USD už toną.
„Tokių kainų istorijoje visiškai neatsimenu“, – skundėsi A. Lukašenka.
Taktiniai sprendimai
2022 metais Baltarusija akcentavo, kad svarbiausias kalio kiekis, o ne kainos. Tuo pat metu Baltarusijos ambasadorius Brazilijoje gyrėsi, kad jo šalies kalis yra 60 proc. pigesnis nei Kanados ir Rusijos. Dėl to išaugo kalio iš Baltarusijos pardavimo apimtys, tačiau tai nevirto pajamomis. Maždaug per devynis mėnesius pajamos iš kalio pardavimo Kinijai, kuri pardavinėjo trąšas po 200 USD už toną, sumažėjo maždaug 5 proc.
Rugpjūčio mėnesį „Belaruskali“ gamykla pranešė eksportavusi rekordinį milijoną tonų kalio. Dėl to rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais šiek tiek padidėjo pajamos iš trąšų pardavimo Kinijai . Tačiau įvertinus tai, kad maksimalus metinės produkcijos kiekis įmonėje siekia 12 mln. tonų, daugiau parduoti nebus įmanoma.
Po dvejų metų Baltarusija, atrodo, suprato, kad tokie jos įmonės veiksmai rinkoje yra neveiksmingi.
Priežastinis ryšys
„Na, kodėl mes turime parduoti šį produktą beveik už dyką, beveik už savikainą, o kartais net mažesnę, - svarstė A. Lukašenka. – Reikia kalbėtis su kalio trąšų gamintojais dėl gamybos ribojimo“.
Tačiau net ir su Rusijos įmonėmis susitarimo perspektyvos atrodo abejotinos. Mat prieš kiek daugiau nei mėnesį Baltarusijos valdžiai dar kartą pavyko sugadinti santykius su „Uralkali“ savininku Dmitrijumi Mazepinu.
Visai neseniai „Nasha Niva“ pranešė, kad Minske buvo sulaikyti D. Mazepino partneriai ir artimi draugai Dmitrijus Lobiakas ir Jevgenijus Šavelis. Apie suėmimą ar jo priežastis oficialiai nieko neskelbta. Po kelių dienų sulaikytieji buvo paleisti.
Anksčiau Dmitrijus Lobyakas valdė 20 proc. „Uralkali“ akcijų ir buvo generalinio direktoriaus patarėjas. Vėliau akcijos atiteko D. Mazepinui. J. Šavelis buvo aukščiausio lygio vadovas toje pačioje įmonėje, tikriausiai turėjo dalį verslo. Be to, J. Šavelis ir D. Lobiakas turėjo po 17 proc. Verchnekamsko elektromechaninės gamyklos akcijų. Kartu J. Šavelis vis dar yra vienos didžiausių fosfatinių trąšų gamintojų pasaulyje „Kazphosphate“ bendrasavininkis. Baltarusijos partnerių įmonė užsiėmė chemijos produktų prekyba, ir tai, kaip galima manyti, toli gražu nėra jų pagrindinė ar pagrindinė veikla.
Taigi, jei tai buvo bandymas priversti „Uralkali“ bendradarbiauti kalio rinkoje Baltarusijos valdžios institucijoms įprastais metodais, tai tikrai nepavyko. Priešingu atveju A. Lukašenka daug drąsiau kalbėtų apie planus kartu su rusais sumažinti gamybą.
Net jei susitarimas būtų pasiektas, Baltarusija ir Rusija bendrai generuoja 25 mln. tonų trąšų eksportą, o pasaulinė apimtis siekia 73 mln. tonų. Todėl 10 proc. gamybos susitraukimas rinkai neturėtų būti toks pastebimas ar skausmingas.
Parengė Ričardas Čekutis