LŪS prezidiumas: diržus teks susiveržti visiems

Žemės ūkio sektorius, vos prieš metus kitus Lietuvai išgyvenant krizės piką vadintas visos šalies ekonomikos „garvežiu“, dėl Rusijos embargo, afrikinio kiaulių maro, kritusių pieno, mėsos, grūdų supirkimo kainų netikėtai pats baigia „nuvažiuoti nuo bėgių“. Tad šioje situacijoje džiugina bent tai, kad Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) surengtame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo išplėstiniame posėdyje, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka, ŽŪM specialistai, vyko ne sektoriui įtemptose situacijose tradiciškai įprastas „apsišaudymas“, bet buvo bandoma rasti bendrą žemdirbių savivaldai ir valstybės atstovams priimtiną nuomonių „vardiklį“ dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos korekcijų bei kitų agroverslo gyvasčiai svarbių klausimų.

Į Kaimo plėtros programą pretenduoja ne tik žemdirbiai 2014-ieji jau eina į pabaigą, tačiau iki šiol žemdirbių visuomenėje vis dar tvyro nežinia dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių, jų aiškių aprašų ir konkrečių lėšų sumų, kurios bus skirtos šioms priemonėms įgyvendinti. Todėl ministerijos atstovų LŪS pirmininkas Jonas Talmantas prašė pateikti aiškesnės informacijos ir bent iš dalies išsklaidyti žemdirbių nerimą. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad ministerija puikiai supranta įtemptą ne tik pieno gamybos, bet viso žemės ūkio situaciją ir ūkininkų lūkesčius, tikintis pasinaudoti ES parama. „Vis dėlto naujuoju ES finansiniu laikotarpiu sieksime, kad ekonominę grąžą, įsisavinus paramą, pajustų ne pavieniai ūkiai, bet visa valstybė. Tačiau nesinorėtų dėl to supriešinti stambiųjų ir smulkiųjų ūkių, kurie, tebūnie ir nesukuriantys didelio darbo vietų skaičiaus, nesumokantys į valstybės biudžetą didelių mokesčių sumų, sugeba apsirūpinti lėšomis pragyvenimui, nepretenduodami į socialinę valstybės paramą. Todėl ministerijos strategija – žemdirbių savivaldai padedant rasti kompromisą, kaip paskatinti smulkiuosius ūkius, jaunimą, kaip modernizuoti esamus ūkius ir padidinti jų našumą. Be to, numatytas gyvulininkystės plėtros, „šlubuojančios“ veislininkystės skatinimas“, - potencialius pretendentus į mažesnį nei praėjusio ES finansinio laikotarpio paramos krepšelį vardijo žemės ūkio ministrė. J. Talmantas priminė, kad prieš porą mėnesių vykusio LŪS prezidiumo posėdžio metu Žemės ūkio ministerija pateikė tik lakonišką informaciją apie tai, kad Europos Komisija lietuvių parengtai programai turėjo nemažai pastabų. Todėl LŪS norėtųsi išsamiau žinoti, kokiame „taške“ ŽŪM yra šiuo metu. Pasak posėdyje dalyvavusios ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, ministerija per tą laiką tikrai nesnaudė ir šiuo metu raštiški atsakymai Europos Komisijai jau išsiųsti – su vienomis Komisijos pastabomis Lietuva sutiko, su kitomis – ne. „Bėda ta, kad Kaimo plėtros programa turi būti suderinta ir su kitomis nacionalinėmis programomis, kurios Lietuvoje irgi bus įgyvendinamos naujuoju ES finansiniu periodu. Ypač nelengvas dialogas vyksta su Aplinkos ministerija, nevyriausybinėmis organizacijomis, nes Kaimo plėtros programoje yra įrašytos ne vien žemės ūkiui, bet ir aplinkosaugai, kitoms sritims skirtos priemonės. Ir, suprantama, visi lėšų krepšelį siekia tempti į savo pusę“, - kalbėjo V. Daugalienė. ŽŪM atstovė taip pat sakė, kad šiuo metu EK analizuoja Lietuvos jai išsiųstus komentarus, o lapkričio 3 d. Briuselyje prasidės realios derybos, po kurių viskas ir turėtų paaiškėti. „Mūsų delegacijos laukia labai nelengvas susitikimas ir su EK Aplinkos apsaugos generaliniu direktoratu, kuris reikalauja didesnio finansavimo aplinkosauginei Kaimo plėtros programos daliai“, - nerimavo V. Daugalienė.

Paramos kriterijai jaunųjų įsikūrimui – paieškų labirinte Rugpjūčio pabaigoje vykusiame LŪS prezidiumo posėdyje buvo itin aktyviai diskutuota apie EK pastabas dėl priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Todėl ir pastarojo posėdžio metu daugiausia diskusijų sulaukė ši darbotvarkės dalis. Regionų atstovai ragino ŽŪM greičiau pateikti aiškius kriterijus, kas galės pretenduoti į paramą pagal šią priemonę, nes tie jaunieji ūkininkai, kurie ūkius yra įregistravę prieš dvejus metus, gali likti ir visai be paramos, netikėtai paaiškėjus, kad jie naujų reikalavimų kriterijų neatitinka. Tačiau V. Daugalienė sakė, kad aiškumo dar teks palūkėti, nes situaciją komplikuoja tai, jog pati EK dėl kai kurių niuansų nėra galutinai apsisprendusi. „Rengiant Kaimo plėtros programą buvo akcentuojama, kad paramos skyrimo jauniesiems ūkininkams vienas kriterijų turėtų būti jaunųjų ūkiuose pagaminamos standartinės produkcijos vertė – ji turėtų siekti ne mažiau kaip 8 tūkst. Eur per metus. Šiuo metu EK nuomonė pasikeitė – esą svarbu ne tai, kiek ūkininkas gamina dabar, o kiek planuoja gaminti įsisavinęs paramą“, - pasakojo V. Daugalienė. EK sukritikavo ir Lietuvos planus paremti jaunuosius ūkininkus 70 tūkst. Eur sumomis. Su tuo, kad ši suma išties yra per didelė, sutiko ir ŽŪM, ir žemdirbių savivaldos atstovai. Esą naudingiau būtų mažesnėmis sumomis paremti gausesnį būrį jaunųjų ūkininkų, juolab kad jau šiandien aišku, jog norinčiųjų dalyvauti šioje priemonėje bus nemažai. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė priminė, kad, tarkime, mūsų kaimynė Estija jau apsisprendė dėl 40 tūkst. Eur paramos „lubų“. Kitas svarbus klausimas, kuriuo artimiausioje ateityje teks žemdirbių savivaldai susitarti tarpusavyje, o Žemės ūkio ministerijai – su Briuseliu, susijęs su žemės ūkio valdos padalijimo apibrėžimu, siekiant užkirsti kelią atvejams, kai valdos formaliai skaldomos tik tam, kad į ūkį būtų galimybė „prisitraukti“ lėšas, skirtas jauniesiems ūkininkams įsikurti. Vienu aspektu, kad parama pagal šią priemonę neturi pasiekti ūkių, kurių atžalos studijuoja miestuose ir kaime net negyvena, LŪS ir ŽŪM atstovų nuomonės sutapo. Tačiau klausimas, ar ūkininkui nuodėmė savo vaikui padovanoti dalį žemės, liko atviras. Nes buvo ir besipiktinančiųjų tuo, kad ūkininkų vaikai Lietuvoje pradedami diskriminuoti, ir reiškiančiųjų radikalius pasiūlymus paramą teikti tik tiems jauniems žmonėms, kurių tėvai nėra ūkininkai. ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė taip pat priminė, kad Briuselis sukritikavo Lietuvos pasiūlymą besikuriančiu laikyti ūkį, kuris buvo įregistruotas prieš dvejus metus, o įsikūrimu laikyti momentą, kai asmuo teikia paraišką paramai gauti. „EK kelia lyg ir motyvuotą klausimą, ką ūkininkas tuos dvejus metus veikė, jei jam vis dar reikia paramos įsikurti? Ar įregistravo ūkį ir nieko nedarė?“ - V. Daugalienė kartojo EK klausimus. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas siūlė atsižvelgti ne į tai, prieš kiek metų jaunasis ūkininkas įregistravo ūkį. „Jaunus žmones, kurie turi noro dirbti kaime, būtina remti, jei nenorime, kad jie išvažiuotų į užsienį. Jei ūkininkas nepasinaudojo parama, jam turi būti suteikta pirmenybė ją gauti“, - neabejodamas kalbėjo A. Stančikas. LŪS pirmininkas J. Talmantas pastebėjo, kad nėra gerai, jei besikuriančiam ūkiui nebus taikomas reikalavimas turėti nuosavos žemės. Tokia situacija, jo manymu, atveria vartus galimam nesąžiningumui, nes netruks rastis apsukruolių, kurie fiktyviai „išsinuomos“ žemės iš normaliai funkcionuojančio ūkio, „susisems“ paramą ir po penkerių metų dings. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė ragino žemdirbių savivaldą „akumuliuoti“ visas nuomones į bendrą LŪS dokumentą ir pateikti jį ministerijai. Kartu ministrė pranešė ir gerą žinią - dar šiais metais, tikėtina, gruodžio mėnesį, bus paskelbtas šaukimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paraiškoms pagal iki šiol galiojusią tvarką. Ankstesnioji išlieka ir paramos suma - 40 tūkst. Eur. Papildomų lėšų ŽŪM pavyko rasti iš neįgyvendintų praėjusio ES finansinio laikotarpio Kaimo plėtros programos projektų. Todėl ministrė ragino greičiau susitarti, kam teikti prioritetą šią paramą skiriant. V. Baltraitienė akcentavo, kad netrukus Lietuva, atsižvelgdama į EK pastabas, turės nusistatyti ne tik tinkamumo, bet ir pirmumo kriterijus paramai pagal visas Kaimo plėtros programos priemones gauti. Nes naujuoju laikotarpiu nebus galima skaidyti paramos sumų. „Šių dalykų į programą nerašome. Bus rengiamos paramos administravimo taisyklės, kuriose ir numatysime konkrečius punktus. Tačiau taisyklių tikrai „nenuleisime iš viršaus“, bet derinsime su žemdirbių savivalda“, - patikino žemės ūkio ministrė. Žemės ūkio viceministras S. Cironka sulaukė dienotvarkėje nenumatyto, tačiau žemdirbiams taip pat itin rūpimo klausimo – kokia parama naujuoju ES finansiniu laikotarpiu planuojama kooperacijai. Viceministras aiškino, kad parama bus teikiama ne kooperatyvams ar jiems įsikurti, o gamintojų grupėms, t. y. ne mažiau kaip trims gamintojams, susivienijusiems į juridinį vienetą. Tokiai grupei pirmaisiais metais gali būti skiriama iki 10 proc. metinės apyvartos dydžio parama, o per visą finansavimo laikotarpį ši parama negalės viršyti 100 tūkst. Eur. LŪS savivaldos atstovai nuogąstavo, kad tikrųjų žemdirbių kooperatyvų pagal tokią schemą skirstoma parama gali ir nepasiekti.

Gavus kompensacijas mažėtų tiesioginės išmokos LŪS prezidiumas su ŽŪM atstovais taip pat aptarė dar vieną rūpimą problemą – būtinybę supaprastinti galiojančius reikalavimus mažoms ūkių skerdykloms ir pieno perdirbimo cechams. Mat daliai ūkių tai galėtų padėti išsiversti be tarpininkų tiekiant produkciją į rinką ir galėtų būti išeitis iš sunkios ekonominės situacijos. Pastaruosius mėnesius šalies žemės ūkiui išgyvenant didelę įtampą, žemdirbių savivaldos organizacijose pasigirdo siūlymų rengti visuotinį žemdirbių suvažiavimą. LŪS pirmininkas J. Talmantas neslėpė pasipiktinimo, kad pieno gamintojai šiandienos situacijoje norėtų šaukti dar ir atskirą saviškių suvažiavimą. „Nemanykite, kad tik jūs gyvenate blogai. Kiaulininkystės sektorius balansuoja ant išlikimo ribos. Augalininkystės ūkiai pavasarį patyrė milžiniškų nuostolių iššalus pasėliams. Grūdų kainos kritusios, be to, girdėti importuotojų balsų, kad grūdų importas iš šalių, kuriose užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, nepageidaujamas. Todėl kažin ar šiandien gali itin bloga situacija skųstis tik vienas kuris nors žemės ūkio sektorius“, - neabejodamas kalbėjo J. Talmantas, ragindamas visiems susiveržti diržus ir nemanyti, kad Briuselio parama Rusijos embargo padariniams likviduoti būtų panacėja. „Parama būtų skiriama iš Rizikų stabilizavimo fondo. O tai – pinigai iš I ramsčio. Kitaip tariant, mūsų pačių tiesioginės išmokos, kurios tokiu atveju neišvengiamai mažėtų“, - priminė LŪS pirmininkas. Beprasidedančią diskusiją dėl vienokio ar kitokio suvažiavimo efektyvumo reziumavo Joniškio r. ūkininkų atstovė Lilija Šermukšnienė, teigusi, kad konstruktyvios diskusijos su ŽŪM atstovais ir bendrų kompromisų paieškos yra gerokai efektyviau nei „kalbos nuo bačkos“ susirinkus tūkstančiui įsiaudrinusių žmonių.

Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.