Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl LŽŪKT galimo kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo teikiant paraiškas finansinei paramai gauti. Ikiteisminio tyrimo metu tarnyboje atliktos kratos, apklausta daugiau kaip 100 liudytojų, bet iki šiol nė vienam LŽŪKT darbuotojui įtarimai nėra pareikšti.
LŽŪBA generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad susirinkime, išklausę tarnybos direktoriaus informaciją apie situaciją ir atliekamus tyrimus, dalininkai nusprendė, jog reikėtų atlikti nepriklausomą LŽŪKT veiklos auditą. „Mūsų nuomone, būtų tikslinga išsiaiškinti, kiek veiksmingos yra LŽŪKT patvirtintos taisyklės, vidaus kontrolė, kiek jos gali atskleisti potencialias rizikas. Iš tarnybos direktoriaus pateiktos informacijos atrodo, kad vidinė procesų kontrolė vyksta, bet šiek tiek pasigedome platesnio rizikų vertinimo. Todėl ir buvo priimtas toks šios viešosios įstaigos dalininkų sprendimas atlikti nepriklausomą auditą“, – pažymėjo S. Puodžiukas.
Pagal procedūras, išorės nepriklausomo audito paslaugų tiekėją, paskelbus viešąjį konkursą, atrinks ŽŪM. Pasak S. Puodžiuko, dalininkams svarbiausia yra išsiaiškinti, ar tarnyboje viešosios lėšos naudojamos skaidriai. „LŽŪKT mums, kaip dalininkams, ir dabar pateikia finansinių ataskaitų informaciją, matome ir žinome rodiklius, kuriuos tarnyba turi pasiekti. Bet, be jokios abejonės, viešųjų lėšų panaudojimas didžiąja dalimi priklauso ir nuo sukurtos kontrolės sistemos. Kas gali lemti tų lėšų panaudojimą ar nepanaudojimą skaidriai ar neskaidriai, pirmiausia parodys procesai. Veiklos auditas parodys, ar tinkamai organizuojami viešieji pirkimai paslaugoms, projektams, ar tinkamai veikė vidaus kontrolės mechanizmai, buvo valdomos korupcijos bei veiklos rizikos, ar už tai atsakingi asmenys tinkamai vykdė savo pareigas. Tuomet jau bus galima gilintis ir į finansinius srautus. Pirmiausia ir svarbiausia yra išsiaiškinti, ar visi procesai, vykstantys LŽŪKT, yra skaidrūs, ar nekelia abejonių“, – pažymėjo LŽŪBA generalinis direktorius.
Pasak S. Puodžiuko, LŽŪKT dalininkai neturi pakankamai išsamios informacijos apie FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Neaišku ir tai, kiek ilgai FNTT tyrimas užtruks.
„LŽŪKT veikla dėl šio tyrimo visa apimtimi negali būti sustabdyta ar pristabdyta, įšaldyta. Direktoriaus prašėme ir savotiškai įpareigojome, įgaliojome tęsti darbus, nestabdyti paslaugų teikimo. Konsultavimo tarnyba dirba ir turi dirbti savo ritmu bei režimu, nors dabartinės išorinės aplinkybės tikrai neprisideda prie gero psichologinio klimato“, – įsitikinęs LŽŪBA generalinis direktorius.
ŪP pašnekovo tvirtinimu, dalininkai negretina dviejų tyrimų arba tyrimo ir audito. Jei, pavyzdžiui, FNTT tyrimas truktų metus, galima rizika, kad LŽŪKT gali neskaidriai naudoti viešąsias lėšas, o procesai neužtikrintų kontrolės. Po FNTT tyrimo ir nepriklausomo veiklos audito bus galima palyginti gautas išvadas. Bent jau šiuo metu nėra pareikšta įtarimų nei pačiai LŽŪKT, nei jos vadovui, nei darbuotojams.
Po nepriklausomo audito dalininkai, atsižvelgdami į išvadas, turėtų priimti reikalingus sprendimus, įpareigojimus, kad niekam nebekiltų abejonių dėl LŽŪKT veiklos skaidrumo.
Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė ŪP aiškino, kad LŽŪKT dalininkai pirmiausia nusprendė surengti susirinkimą, į kurį pakvietė konsultavimo tarnybos direktorių pakomentuoti dabartinę situaciją įstaigoje.
„Svarbus akcentas yra tai, kad niekam iš tarnybos nėra pareikšti jokie įtarimai. Mes LŽŪKT vadovybės niekuo nekaltiname, tačiau manome, kad išorinis nepriklausomas auditas mums, kaip dalininkams, padėtų labiau įvertinti šiame kontekste atsiradusias rizikas. Jeigu yra kažkokių neaiškumų, anksčiau neaptartų, neįvertintų rizikų, mes irgi turime imtis priemonių, kad institucija jas peržiūrėtų, imtųsi priemonių ir veiktų toliau“, – pažymėjo žemės ūkio viceministrė.
Dalininkų sprendimu parinkti auditą atliekančią įmonę delegavo ministerijai, tačiau išlaidos už auditą būtų apmokamos LŽŪKT lėšomis. „Dar nežinome, kada bus atrinkta ir patvirtinta veiklos auditą atliksianti įmonė. Manau, kad auditas gali užtrukti nuo 4 iki 6 mėn.“, – sakė L. Valalytė.
Pasak LŽŪKT direktoriaus Ginto Sauliaus Cironkos, tarnybos dalininkai turi teisę spręsti dėl išorinio nepriklausomo veiklos audito, ir ta teise pasinaudojo. „Kiek mums kainuos auditas, neįsivaizduoju, nes anksčiau nesame turėję tokios praktikos. Įvairius auditus (finansinius, atskirų veiklų, darbų saugos ir pan.) perkame ir žinome, kas ir kiek kainuoja. Šis auditas bus kitoks“, – ŪP pastebėjo G. S. Cironka.
LŽŪKT veikla, direktoriaus teigimu, vyksta kaip ir anksčiau. Šiuo metu ruošiamasi kitiems metams, planuojami būsimi darbai, vertinamos galimos rizikos, galimos pastarųjų įvykių pasekmės. „Man atrodo, kad tiek klientai – žemdirbiai, tiek ir visuomenė supranta, jog konsultavimo tarnyba dirba sąžiningai, atvirai. Esame situacijos įkaitai, ant kurių nekaltai krenta šešėliai. Jei reikės pakeisti, patobulinti tam tikrus procesus, taip ir padarysime, bet ne mes tiems procesams darome įtaką“, – tvirtino LŽŪKT direktorius.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.