LŽŪT pasakė, ar gali susitaikyti su ŽŪR ir ką mano apie Vyriausybės planus

J. Vilionis: atsiribojame nuo Žemės ūkio rūmų

LŽŪT pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis neslėpė, kad surengti spaudos konferenciją ir pareikšti Tarybą telkiančių organizacijų poziciją paskatino pastarojo meto Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) visuomenei siunčiamos žinios. Šią savaitę buvo surengtos kelios spaudos konferencijos, kurių metu išsakytas neva žemdirbių daugumos nepasitenkinimas dėl parengto Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plano.

Pasak J. Vilionio, visuomenė neturi būti klaidinama. Ne kas kitas, o LŽŪT telkia pagrindines žemės ūkio produkciją gaminančių  ūkių asociacijas. Jų sąrašą neseniai papildė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Prašymą pateikė ir kita mėsinių galvijų augintojų grupę – Angusų augintojų asociacija. Jų pėdomis pasekti svarsto dar kelios tikruosius žemės ūkio produkcijos gamintojus telkiančios ŽŪR senbuvės.

LŽŪT palaiko Vyriausybės planus pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti. Žinoma, norisi matyti konkretų šio pripažinimo turinį. 

„Esame pateikę naujai suformuotai Vyriausybei siūlymus, ko trūksta Lietuvos žemės ūkiui ir atskiriems jo sektoriams, kad būtų galima padaryti apčiuopiamą proveržį“, – sakė J. Vilionis, taip pat užsimindamas, jog šie žemės ūkio ateičiai gyvybiškai svarbūs dalykai bus aptarti LŽŪT suvažiavime, kuriame dalyvaus apie 500 žemdirbių, bus laukiamas ir pats Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Tuo metu ŽŪR, J. Vilionio žodžiais yra „virtę patogiais valdžios pataikūnais ir nebeatstovaujantys žemdirbių (...), tėra iš valstybės finansuojama, ūkininkams nereikalingi buterbrodinių kursų organizatoriai, kurie tikro žemės ūkio neatstovauja“. Taryba kelianti klausimą, kad tie kraneliai būtų užsukti.

R. Juknevičius: dabar žemdirbių lūkesčiai ypatingai dideli

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad paprastiems ūkininkams rūpi ne tiek LŽŪT ir ŽŪR santykiai, o dabartinės valdžios formuojama žemės ūkio politika. O žemdirbių lūkesčiai ypatingai dideli, žmonės tikisi gerų permainų.

K. Navicko vadovavimo Žemės ūkio ministerijai metai paliko kartėlį, žemdirbių savivaldos organizacijos nebuvo laukiamos ministerijoje, „valdžiai net teismuose turėjome įrodinėti nesantys lobistai“. Lygindamas praėjusių dienų patirtį su dabartine R. Juknevičius pripažino, kad skirtumas kaip naktis ir diena.

„Žemdirbių savivaldos organizacijos turi būti valdžios partneriu, nes juk būtent pats žemdirbys geriausiai žino, ką, kaip ir kada su žeme reikia daryti, siekiant efektyviausio rezultato. Būtent tokiu tvirtu, patikimu, tačiau reikliu partneriu pasirengusi būti Lietuvos žemės ūkio taryba. Viena vertus, sveikiname naujosios Vyriausybės užmačias pripažinti žemės ūkį strateginiu sektoriumi, visgi šias užmačias norime matyti įgyvendintas konkrečiais teisės aktais, apčiuopiamais darbais“, – LŪS pirmininkas cituojamas ir LŽŪT pranešime spaudai.

E. Pranauskas: mažiau biurokratijos – mažesnės maisto kainos

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas akcentuoja, kad dabartiniame Bendrąją žemės ūkio politiką įgyvendinančiame Lietuvos strateginiame plane gausu taisytinų aspektų bei perteklinės biurokratijos:

„Biurokratijos čiuptuvai pernelyg tampriai apraizgę žemės ūkio sektorių reguliuojančiose įstaigose ir institucijose. Žemės ūkio subjektai tapę perteklinių reikalavimų, lentelių ir žurnalų pildymo, kartais net absurdiškų neatitikimų įkaitais. Į Lietuvos teisės aktus perkeliami europiniai reikalavimai dažnai išsigimsta, apsivelia naujais, agronomui ar veterinarui nesuvokiamais elementais, prisidengiant fraze „taip liepia Europa“, nors ES reglamentuose dažnai paliekamas lankstumas pačiai valstybei narei gyventi pagal faktinę savo šalies situaciją“.

Pasak E. Pranausko, biurokratinės naštos mažinimo užduotis yra dvejopa – tai ne tik biurokratinių reikalavimų mažinimas, bet ir biurokratinio aparato mažinimas. Turėtume paklausti, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos, ar pagrįsti yra žemdirbiams „nuleidžiami“ reikalavimai. LŽŪBA prezidentas paminėjo taiklų pavyzdį dėl absurdiško draudimo nuolat prie fermų auginti kukurūzus. Kai negalima sėti čia pat – tai tenka daryti už kelių dešimčių kilometrų nuo fermų; o paskui varinėti transportą ir deginti brangų kurą bei eikvoti laiką tam, kad paruoštas pašaras būtų atvežtas prie tų pačių fermų. Visos šios sąnaudos galiausiai susideda į galutinės žemės ūkio produkcijos kainas.

G. Kauzonas: planuojamos naujovės grasina nauja našta

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas išreiškė viltį, kad naujoji Vyriausybė atkreips dėmesį ir į perdirbamosios pramonės lūkesčius. Taip pat jis pasidalijo įžvalgomis, kad kai kurios šiuo metu diskutuojamos naujovės ūkininkams grasina papildoma našta. Viena tokių naujovių kyla iš Susisiekimo ministerijos – tai kelių apmokestinimas.

„Įvedus elektroninį mokėjimą už kelius, žemdirbiams už kelių naudojimą gali tekti mokėti daugiau. Savo ruožtu dėl to išaugtų žemės ūkio produkcijos kaštai ir kainos vartotojams“, – atkreipia dėmesį LPA vadovas.

Taip pat jis išreiškia susirūpinimą dėl planuojamo nekilnojamojo turto mokesčio – koks jis bus žemės ūkio subjektams? „Ar nesiskirs skirtingose savivaldybėse ūkininkaujančių subjektų apmokestinimas, ar toks mokestis neiškreips konkurencijos tarp žemdirbių? Mes, Lietuvos žemės ūkio tarybos bendruomenė, esame pasirengusi konstruktyviam dialogui su aukščiausiomis valdžios institucijomis, kad paskubomis priimti trumparegiški sprendimai galutinai nesunaikintų ir taip sunkumus patiriančių sektorių, kaip antai pienininkystės ar paukštininkystės“, – sakė G. Kauzonas.

Autorės nuotraukos