Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dėl to organizacijoms sumažės rūpesčių – viena dominuojanti karta, vadinasi, vienas ir visiems tinkamas šablonas. Bet kaip su likusiais 25 proc. žmonių, priklausančių Z, X ar kitoms kartoms? Kaip su asmenybėmis, kurios nenori būti apibrėžtos kartų teorijos rėmais? Juk du tais pačiais metais gimę asmenys gali turėti labai skirtingas patirtis ir požiūrį į pasaulį.
Didelėse organizacijose perprasti skirtumus ir atrasti panašumus, visų pirma, padeda edukacija. Esu įsitikinusi, kad švietimas yra efektyviausias būdas žingsnis po žingsnio visiems kartu atpažinti stereotipus ir juos neutralizuoti. Mat stereotipai paslepia ir užgožia tikrus žmones, kartu varžo įvairovę, kurioje gali atsiskleisti kiekvienas.
Dėl to tiek paprastų darbuotojų, tiek vadovų edukacija mums yra svarbi darbdavio strategijos dalis. Visi kartu mokomės kurti ir kuriame atvirą ir įtraukią organizacijos kultūrą. Taip atsiranda standartai ir praktikos, kai apie įtrauktį, lygybę ir įvairovę mąstome tiek per atrankas, tiek per asmeninius veiklos vertinimo pokalbius ir formuodami darbuotojo augimo mūsų įmonėje planą.
Aktyvus ir kryptingas sąmoningumo ugdymas leidžia sukurti emociškai saugią darbo aplinką. Jausdamasis saugus ir girdimas kolega gali lengviau atskleisti savo talentus bei stiprybes. Būtent įtraukties praktikos mūsų žmonėms padeda atrasti savo unikalias stiprybes, kylančias iš asmeninių savybių, patirties, charakterio. Taip kiekvienas „Iki“ darbuotojas save gali pamatyti naujomis spalvomis, geriau suvokti bei gerbti savo ir šalia esančių unikalumą.
Aplink save matau, jog skirtingų kartų bendrystė nėra tik siužetas iš užburiančios Ray Bradbury knygos „Pienių vynas“, kai 95 metų Helen Loomis užmezga ypatingą ryšį ir dalijasi gyvenimo išmintimi su jaunuoliu Billu Forresteriu. Ar aš noriu pasakyti, jog „Iki“ yra darbuotojų, įžengusių į dešimtą dešimtį? Ne, tokių nėra. Vyriausiam mūsų darbuotojui Vladislav yra vos 77.
Paklaustumėte, kuriai kartai Vladislav save priskiria. Prie visų – atsakytų jis. Išties, kolega sugeba puikiai megzti ir puoselėti ryšius. Ar to jis išmoko dirbdamas „Iki“? Ne. Bet pas mus jis toliau tobulina savo bendradarbiavimo įgūdžius, toliau kaupia gerąją praktiką ir ja dalijasi. Savo organizacijoje kuriame aplinką, kurioje vyrauja įvairovė amžiaus, lyties, tautybės ir kitais aspektais. Kad visi jaustųsi priimti ir galėtų džiaugtis savo indėliu į bendrą sėkmę.
Šiandienos duomenimis, IKI dirba daugiau kaip 5,5 tūkst. kolegų. Tarp jų yra ne tik lietuvių ir latvių, tačiau ir kolegų iš Ispanijos, Moldovos, Serbijos bei apie 150 ukrainiečių, kurie atvyko į Lietuvą bėgdami nuo karo.
15 proc. mūsų darbuotojų sudaro asmenys iki 30 metų, 40 proc. – vyresni negu 50 metų žmonės. Didžiausia dalis (45 proc.) darbuotojų yra 30–50 metų žmonės. Vadinasi, „Iki“ realybė atspindi tendencijas, rodančias, kad aktyviausi darbo rinkos dalyviai kitąmet bus Y kartos atstovai.
Didelė įvairovė suteikia vertingų patirčių. O šios patirtys padeda kurti „Iki“ išskirtinumą.
Kas jums padeda susikalbėti ir susitarti? Mums tai – bendros vertybės, nuolatinė komunikacija ir pastangos suprasti vienas kitą. Kalbėdamiesi paprastai randame išeitis net sudėtingiausiose situacijose ir galime drauge kurti pokytį, kuris gimsta iš unikalių patirčių ir diskusijos.
Kiekvienos organizacijos vadovas turi viziją, kaip tas susikalbėjimas turėtų ir galėtų įvykti. Kaip tas bendras vertybes turėtų matyti 20-mečiai ir 70-mečiai, kaip žvelgiame vieni į kitus turėdami skirtingus kalbos, ar kultūros pagrindus. Tai yra klausimai, kuriuos turime užduoti kasdien.
Dėl to „Iki“ organizacijoje svarbi įtraukties, įvairovės ir lygybės pokyčių dalis yra dirbtuvės. Per įvairias praktikas jose atrandama, kaip mes patys galime kurti įtraukią darbo aplinką, mažinti nelygybę, atsiverti įvairovei. Aišku, čia irgi būna sudėtingų klausimų ir uždavinių, kurie dar ilgai duoda peno apmąstymams ir po dirbtuvių.
Pavyzdžiui, neseniai vykusių dirbtuvių organizatoriai kvietė atkreipti dėmesį ir aiškintis, kaip nuostatos ir nesuvoktas šališkumas veikia kasdienius sprendimus. Su kokiais iššūkiais susiduria žmonės su negalia ar neuroskirtingi asmenys? Kokie gali būti skirtingų grupių poreikiai? Ir t. t.
Sprendžiant šių temų klausimus, sukuriamos gerosios praktikos ir įrankiai, kurie gali po truputį keisti tai, kaip mes matome komandą, bendradarbiavimą
Esu įsitikinusi, jog kiekvienai šiuolaikinei organizacijai verta išgryninti ateities lūkesčius ir apsibrėžti konkrečius žingsnius lygių galimybių užtikrinimo srityje, numatyti pokyčius ir nuoseklų jų įgyvendinimo mechanizmą. „Iki“ komandai tai padeda atrasti naujų būdų puoselėti bendrystę – būti vienas kumštis, vienijantis ir 77 metų, ir 22 metų kolegas.
Todėl 2025 metai priklausys ne vien Y kartai, o mums visiems – vertinantiems unikalius mus supančių žmonių patirčių, žinių, įgūdžių ir charakterio savybių derinius. Mūsų organizacijos patirtis rodo, kad darbuotojų amžiaus skirtumas gali siekti ir daugiau kaip 50 metų. Dėl to vieni iš kitų galime išmokti įvairiausių dalykų.
„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija