Kaunas +16,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 15 Lie 2026
Kaunas +16,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 15 Lie 2026




Mažvydas Šileika, „Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms.

M. Šileika. Kaip versle vertinti EBITDA svyravimus?

2026/06/18


Padidink tekstą

Agro ir maisto sektoriuje EBITDA dažnai tampa vienu svarbiausių rodiklių vertinant verslo atsparumą. Skirtingai nei pajamos ar grynasis pelnas, šis rodiklis leidžia geriau matyti, kaip įmonei sekasi generuoti veiklos rezultatą nepaisant finansavimo struktūros, mokesčių režimo ar investicijų ciklo. Tad būtent veiklos pelningumas dažnai tampa investuotojų atspirties tašku vertinant, ar verslo modelis ilgainiui stiprėja.

EBITDA yra rodiklis, kurį lengva nurašyti kaip „nelabai ką pasakančią buhalterinę abstrakciją“, tačiau kuris, teisingai skaitomas, pasakoja labai konkrečią istoriją apie verslo kokybę.

Skaičiai, kurie reikalauja konteksto

Per pastaruosius ketverius finansinius metus įmonių grupės „Akola group“ 9 mėnesių EBITDA augo nuo maždaug 44 mln. Eur 2022-2023 m. iki 66 mln. Eur šiais finansiniais metais – tai beveik 50 proc. augimas. Tą patį laikotarpį lydėjo reikšmingi grūdų kainų svyravimai, energetikos krizė, geopolitinis neapibrėžtumas ir palūkanų normų šuolis Europoje.

Einamųjų finansinių metų pelningumo dinamika – 7 proc. mažesnė, nei atitinkamu periodu ankstesniais metais, kurie buvo rekordiniai. Tačiau praėjusių finansinių metų 9 mėnesiai buvo išskirtiniai – vieni geriausių Grupės istorijoje. Šiandienos 66 mln. Eur geriau atspindi normalizuotą veiklos lygį, nei nurodo nuosmukį. Tad svarbiau yra kitas klausimas: kodėl operacinis rezultatas iš viso taip reikšmingai išaugo, lyginant su 2022-2023 metais?

Kas iš tikrųjų pasikeitė?

Per 10 metų „Akola group“ pajamos išaugo apie keturis kartus, tačiau veiklos pelningumas augo dar sparčiau. Ir tai nėra atsitiktinumas – greičiau struktūrinis pokytis, kurį lėmė keli veiksniai.

Pirmiausiai – maisto gamybos segmento augimas. Kai žaliavų prekybos maržos spaudžiamos pasaulinių kainų, maisto gamyba veikia kitaip: ji generuoja stabilesnę pridėtinę vertę, yra mažiau cikliška ir leidžia geriau kontroliuoti galutinę kainą rinkoje. Einamuoju laikotarpiu šis segmentas uždirbo 38 mln. Eur veiklos pelno – daugiau kaip perpus daugiau, nei pernai tuo pačiu metu. Paukštininkystė, greitai paruošiami produktai, džiūvėsėliai: visi šie segmentai rodo augančias maržas. Tai kryptingų investicijų vaisius, o ne vienkartinis efektas.

Antrasis veiksnys – diversifikacija kaip buferis. Agro sektoriuje cikliškumas neišvengiamas: grūdų kainos krenta, pieno supirkimo kainos svyruoja, trąšų rinkos reaguoja į geopolitiką ir t.t. Tačiau kai tuo pačiu metu maisto gamyba veikia pilnu pajėgumu, o paukštienos paklausa Europoje išlieka stabili, grupės bendras rezultatai atsilaiko. Šiandien tai matoma labai konkrečiai: žemės ūkio grandinė patiria kainų ir sąnaudų spaudimą, tačiau maisto gamyba kompensuoja ir stabilizuoja bendrą pelningumo lygį.

Galiausiai – investicijos į pajėgumus ir efektyvumą. Nusidėvėjimas į EBITDA neįskaičiuojamas, o tai reiškia, kad kuo daugiau investuoji, tuo didesnis skirtumas tarp šio rodiklio ir veiklos pelno. Per pastaruosius metus reikšmingai plėsti gamybos pajėgumai – paukštininkystėje, pašarų gamyboje, grūdų saugojimo infrastruktūroje – ir šios investicijos jau generuoja grąžą.

Tinkamas matas šiam sektoriui

Agro-maisto versle sezoniniai svyravimai yra struktūrinė, bet ne atsitiktinė realybė. Pirmasis ir antrasis pusmečiai visada reikšmingai skiriasi – derliaus pirkimai, saugojimas, perdirbimo ciklai metų eigoje yra nevienodi. Todėl tarpiniai rezultatai visada turi būti skaitomi įvertinus sezoninį kontekstą.

Operacinė grąža šiame kontekste veikia kaip stabilizuojantis rodiklis – jis eliminuoja finansavimo struktūros skirtumus, mokestinę aplinką ir investicijų intensyvumo poveikį. Tai leidžia palyginti skirtingus laikotarpius ir skirtingas veiklas vienoje grupėje.

Be to, EBITDA dažnai naudojama kaip veiklos generuojamo piniginio potencialo indikatorius: įmonė, kuri išlaiko stabilų operacinį rezultatą net sunkesniais laikotarpiais, paprastai turi realų pajėgumą aptarnauti skolą, finansuoti investicijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinio kapitalo.

Ką pasako pastarasis laikotarpis?

Einamųjų finansinių metų rezultatas atskleidžia dviejų krypčių judėjimą. Žemės ūkio grandinė šiandien patiria spaudimą: derliaus kokybė, grūdų kainų korekcijos, didėjančios sąnaudos traukia rezultatus žemyn. Partnerystės su ūkininkais segmento veiklos pelnas šiuo laikotarpiu siekė vos 4 mln. Eur, lyginant su 21 mln. Eur pernai. Tokia yra šių metų rinkos realybė.

Tuo tarpu maisto gamyba rodo priešingą trajektoriją – 38 mln. Eur veiklos pelnas, augantis paukštininkystės segmento pelningumas, sparčiai plečiantis džiūvėsėlių verslas. Šis segmentas ne tik kompensavo žemės ūkio spaudimą, bet ir padidino bendrą grupės pelningumo lygį.

Transformacija, matoma tik per kelerius metus

Vertinant agro-maisto verslą, vieno ketvirčio ar net vienų metų rezultatai dažnai neatskleidžia viso paveikslo. Didesnę reikšmę turi tai, kaip keičiasi pelningumo struktūra, kokią dalį rezultatų generuoja didesnės pridėtinės vertės veiklos ir kiek verslas geba išlaikyti atsparumą skirtingų rinkos ciklų metu.

„Akola group“ atvejis iliustruoja platesnį principą: per dešimtmetį, kai pajamos augo 4 kartus, veiklos pelningumas augo dar greičiau. Tai reiškia, kad kiekvienas pajamų euras šiandien generuoja daugiau grąžos nei prieš dešimt metų.

Būtent todėl EBITDA dinamika ilgesniu laikotarpiu investuotojams dažnai suteikia žymiai daugiau informacijos, nei pavienio laikotarpio pelno rodikliai.

 

„Akola group“ informacija

Dalintis
2026/07/14

Žymėtojo dyzelino sistema: ar būtini pokyčiai?

Dabartinė žymėtojo dyzelino, skirto naudoti žemės ūkio produktų gamybai, sistema atsidūrė diskusijų centre. Vieni ją vertina kaip pasenusią ir perteklinę, kiti pabrėžia, kad ji išlieka svarbia priemone, užtikrinant lengvatos panaudojimo kon...
2026/07/14

Kęstutis Mažeika: „Visi turime suremti pečius“

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė XXI Vyriausybės programai, kurioje tarp pagrindinių veiklos prioritetų – konkurencingo žemės ūkio ir gyvybingo kaimo kūrimas, bei pasiūlė asociacijų pateiktus siūlymus apsvarstyti ir integruoti į V...
2026/07/14

Vilkų „integracija“ Kalifornijoje vyksta ūkininkų sąskaita

Naivi ir absurdiška idėja, kurią visuomenei primetė vilkų reintrodukcijos šalininkai, sulaukė visiško fiasko: Kalifornijos vilkai puola galvijus kur kas dažniau nei laukinį grobį, o dėl galvijų patiriamo streso ūkininkų nuosto...
2026/07/14

Pieno ūkininkai galės lengviau planuoti ateitį?

Seimas šiandien balsavo dėl vadinamojo „pieno įstatymo“, kuris turėtų užtikrinti sąžiningesnius santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, o tam tikros įstatymo nuostatos savo ruožtu leistų ūkininkams geriau planuoti savo paj...
2026/07/14

Sesuo Gerarda – apie sovietmečio žiaurumus: „Gaudė studentus ir mėtė į sunkvežimius kaip pagalius“

„Kasryt eidama iš bažnyčios į darbą galvodavau, kažin, kiek ilgai aš čia dirbsiu“, – prisimena Elena Šuliauskaitė, sesuo Gerarda, kuri 1973 m. buvo atleista iš tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuk...
2026/07/14

Žemės ūkio ministerijai pradeda vadovauti Kęstutis Mažeika

Antradienį Lietuvos Respublikos Seime prisiekė naujasis žemės ūkio ministras dr. Kęstutis Mažeika. Po priesaikos jis oficialiai pradeda eiti žemės ūkio ministro pareigas.
2026/07/14

Liepa – agurkų metas: 2025 m. Lietuvoje užauginta 28 tūkst. tonų

Vasara sunkiai įsivaizduojama be šviežių, traškių agurkų – jų dedame į šaltibarščius, salotas, rauginame, marinuojame ar tiesiog patiekiama prie kasdienių patiekalų. Liepos 14-ąją minimos Agurkų dienos proga ...
2026/07/14

Patvirtinta tvarka, kuri nuo 2027 m. leis vartotojams pasirinkti dinaminius elektros energijos perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ teikiamų paslaugų kainų diferencijavimo tvarką. Nustatytos taisyklės, pagal kurias nuo 2027 m. prie perdavimo tinklo prijungti vartot...