Maistas, skirtas ne tik išgyventi, bet ir gyventi

Gamyba dviem kryptimis

Įmonės veikla išsiskiria dviem kryptimis. Viena – paslaugos, kai žmonės atveža savo mėsą ir iš jos pagaminami konservai. Tai gali būti jautiena, kiauliena, aviena ar žvėriena. Jei tai iš savo augintų gyvulių – būtinas bandos numeris, o medžiotojams – dokumentai apie žvėrienos kilmę. Konservai gaminami pagal poreikį – nuo klasikinių iki paštetų.

Kita kryptis – nuosavos produkcijos gamyba ir prekyba ja. Ji taip pat dviejų rūšių: dalis konservų gaminama iš lietuviškos mėsos, dalis – iš lenkiškos ar kitos atvežtinės.

Mėsą užsakovai atveža įvairią – tiek šviežią, tiek šaldytą skerdieną. Jei mėsa dar neiškaulinta – įmonėje ji išpjaustoma, fasuojama ir tik tada gaminami konservai. Lietuviška mėsa perkama iš patikimų vietos ūkių, tokių kaip Pauliukų žemės ūkio bendrovė ar UAB „Krekenavos agrofirma“.

Per mėnesį įmonėje apdorojama apie 5 t mėsos, o per metus pagaminama maždaug 100 tūkst. vienetų konservų. Standartinė konservų dėžutė – 240 g, galiojimo laikas – 2 m., paštetai stikliniuose indeliuose galioja 1 m.

Visa ši veikla yra sezoninė – tiek paslaugos, tiek gamyba suintensyvėja rudenį, o po Naujųjų metų darbo apimtys šiek tiek sumažėja.

Parama Ukrainai

„Mes specialiai savo produkcijos nereklamuojame – gal kas ir nusiperka, bet mes to net nesekame. Vis dėlto, jei reikėtų rinktis, ką įsidėti į išgyvenimo kuprinę – mūsų ,,Maisto arsenalo“ konservai tiktų geriausiai“, – šypsodamasis ŪP pastebėjo V. Ivanauskas.

Pasak ūkininko, 2022 m., prasidėjus karui Ukrainoje, fabrikėlis dirbo be pertraukų – tiek dieną, tiek naktį. Ūkininkai iš visos Lietuvos, ypač iš Kėdainių krašto, dosniai aukojo gyvulius, o ,,Maisto arsenalas“ gamino konservus, skirtus paramai. Tai buvo tikra solidarumo akcija: ūkininkai dovanojo mėsą, įmonė – darbą ir gamybą. Viskas vyko organizuotai, per Lietuvos ūkininkų sąjungą.

Į Ukrainą tuo metu buvo išvežtas ne vienas krovininis automobilis mėsos konservų. Vėliau iniciatyva nenutrūko – atskiri ūkininkai savarankiškai atveždavo gyvulių, o ,,Maisto arsenalas“ iš jų pagamintus konservus perduodavo paramai. Iš viso Ukrainą pasiekė apie 10 tūkst. konservų dėžučių, pagamintų įmonės darbuotojų rankomis ir Lietuvos ūkininkų širdimis.

Prekybos iššūkiai

Paklaustas, ar verslui sekasi, V. Ivanauskas atsakė realistiškai: „Po truputį, stebuklų nėra. Didžiausias iššūkis – pardavimai. Nors visi deklaruoja, kad esą iš kaimo – tiesiai ant stalo, realybėje taip paprasta nėra. Patekti į prekybos centrus be tarpininkų – labai sunku. Matome, kad lentynose dominuoja pigūs konservai, dažnai su mažai mėsos. Pirkėjas neturi tikro pasirinkimo – jam siūlomi pigesni, bet prastesnės sudėties produktai.“

Verslą palaiko ne tik klientai, bet ir vietos bendruomenė. Kėdainių krašto kredito unija, ŪP pašnekovo teigimu, supranta ir palaiko smulkiuosius gamintojus – suteikia paskolų, mato, kad vyksta reali gamyba, ir vertina tai kitaip nei didieji bankai.

„Su prekybos centrais dar ir kita bėda – privalome suteikti mokėjimo atidėjimą. Jie atsiskaito tik tada, kai patys parduoda mūsų produktus galutiniams vartotojams. Tai smulkiajam gamintojui – nemenkas iššūkis“, – dėstė įmonės savininkas.

Išrankiajam pirkėjui

„Mūsų konservuose yra 78–80 proc. grynos mėsos, šiek tiek vandens ir prieskonių. Taip, jie ne patys pigiausi, bet kokybė kalba pati už save“, – pabrėžė V. Ivanauskas.

Gamyba koncentruota į žvėrienos, kiaulienos ir jautienos konservus. Iš kepenų gaminami paštetai – prekybos vietose galima rasti tiek kalakutų, tiek galvijų kepenų paštetų. Kai medžiotojai atveža žvėrienos kepenų, paštetai gaminami ir iš jų.

„Dalis mėsos konservų patenka į prekybos taškus. Į didžiuosius prekybos tinklus patekti nelengva – reikalavimų daug, reikia daug laiko ir pastangų. Smulkiajam verslui tai yra didelis iššūkis“, – antrino ir įmonės ,,Maisto arsenalas“ direktorė Ieva Šipelienė.

„Labiausiai gaila, kad, nors stengiamės ir gaminame tikrai kokybišką produktą – kiekvienas mėsos gabalėlis pereina per žmogaus rankas, – didžiosios įmonės ne visada nori tokios kokybės. Jos dažniau siekia geros kainos. Todėl mus dažniau renkasi smulkieji verslininkai. Vis dėlto esame patekę ir į kai kuriuos didžiuosius tinklus – tuo džiaugiamės ir toliau ieškome naujų pirkėjų“, – ŪP pasakojo direktorė.

Rankų darbas ir kūrybiškumas

Įmonėje dirba šeši darbuotojai – dalis jų vietiniai, kiti iš aplinkinių kaimų. Technologas atvyksta iš Kauno. Konservai gaminami rankiniu būdu, kiekvienas mėsos gabalėlis peržiūrimas, atrenkamas, gamyboje naudojami masažuokliai, autoklavai. Konservai ruošiami ne tik iš įprastos mėsos, bet ir žvėrienos – šernienos, elnienos, bebrienos. Konservų gamybai gali būti atvežama ir neiškaulinta skerdiena.

Medžiotojai dažniausiai atveža elnieną ar šernieną, o ūkininkams, kurie patys prekiauja savo produkcija, gaminami konservai ar paštetai pagal jų norus. Kartais klientai pateikia net individualią receptūrą – vieni nori daugiau vandens, kiti – specifinių prieskonių. Pavyzdžiui, Kauno „Medžiotojų užeigai“ gaminami paštetai net su konjaku.

Kepenų paštetams, kurių asortimente yra dviejų rūšių – kalakutienos ir galvijų, naudojami svogūnai, česnakai, aliejus, sviestas, grietinėlė, spanguolės. Mėsos konservams – druska, pipirų mišinys ir tiek tirštinamosios medžiagos, kiek reikia. „Nors mūsų produkcija kiek brangesnė, tačiau ji kokybiškesnė – be perteklinių priedų“, – pabrėžė įmonės vadovė I. Šipelienė.

Skubantiems siūlomi kiaulienos konservai su grikiais, žirniais ar perlinėmis kruopomis. Konservus galima valgyti šaltus, pašildytus su bulvėmis, kruopomis ar makaronais, o kai kurie net verda sriubas, pridėję mėgstamų priedų.

Jautienos ir elnienos konservai gaminami dviejų rūšių – gali būti aštresni arba švelnesnio skonio. Ieškodami išskirtinumo, įmonės atstovai sukūrė šiuolaikišką pakuotę – skardinė dėžutė įsukta į popierinį apvalkalą, kuriame pateikta visa informacija apie gaminį.

Paštetų ir mėsos konservų gamybos procesai skiriasi. Specialiame puode mėsa masažuojama kartu su prieskoniais ir vandeniu, kad gerai įsigertų skoniai. Tuomet viskas pasveriama, sudedama į skardines dėžutes, specialiu aparatu uždaroma ir verdama autoklave tam tikroje temperatūroje. Galiausiai dėžutės keliauja į vėsinimo patalpą, o paskui – ženklinamos.

Autorės nuotraukos

Projektą „Lietuvos kaimas: vakar, šiandien, rytoj“ iš dalies finansuoja