Maisto ir veterinarijos tarnybą pertvarkyti užsibrėžęs K. Navickas: nebus lengva

„Pradžia būna labai neskani, bus visokių skundų, priekaištų iš profsąjungų, kad čia kažkas vyksta, kažkas griaunama, iš regionų ateis skundai, kad vėlgi naikinam darbo vietas ir panašiai, to laukiama. Dėl bendro siekio, bendro gėrio tai yra neišvengiama“, – interviu BNS sakė ministras.

K. Navicko teigimu, numatoma pertvarkyti ir centralizuoti tarnybos valdymo grandis, atskirti priežiūros ir paslaugų funkcijas, didinti atlyginimus specialistams. Ministras tikisi, kad reforma galėtų įvykti maždaug per metus.

Ministerija siūlo pertvarkyti, kaip buvo įvardinta, korupcijai tolerantišką Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos struktūrą. Dauguma buvusių tarnybos vadovų yra turėję reikalų su teisėsauga, kyšiais, koks, jūsų žiniomis, yra korupcijos mastas šioje tarnyboje?

Korupcijos mastas matosi per rezonansinius atvejus, nepaisant to, kad turėjome nemalonų atvejį su tarnybos vadovu, bet netrukus po to buvo ir Tauragės skyriaus atvejis. Nors ne apie tai esmė. Esmė yra ta, kad sistema, struktūra ir pati tarnyba yra per laiką susigyvenusi su verslu, ir kas mane iš vienos pusės džiugina, iš kitos neramina – kai buvo tarnybos vadovo korupcijos skandalas, buvo keletas komentarų tokių, kad viskas gerai, mes tarnyba patenkinti. Netgi verslo asociacijų atstovai nematė signalo, kad tai gali būti.

Ir mane tai neramina, nes suponuoja prielaidą, ar nėra taip, kad kai kuriais atvejais verslui yra gerai, kaip yra, jie susigyvenę, jiems tinka tokia struktūra. Bet esminis klausimas, ar tai tinka visuomenei – man, kaip politikui, tas klausimas yra esminis.

Struktūros pertvarka yra tik vienas dalykas. Jeigu norime turėti keturių akių principą, geresnę rotaciją, geriau paskirstyti krūvius tikrinantiems pareigūnams, prisirišimas prie regioninių padalinių tam nepadeda. Tokių regioninių struktūrinių padalinių buvo atsisakyta jau prieš tai vykdytose reformose.

Galiu paminėti policiją, Aplinkos apsaugos departamentą, nes darbuotojų kaita, ypač kontrolę vykdančių darbuotojų, kaita yra gėris keliais aspektais: vienas, kad matydamas tikrinamų objektų skaičių gali lengviau paskirstyti pareigūnus ir iš kitų regionų gali atvažiuoti į miestus patikrinti, ir atvirkščiai. Kitas dalykas, tai įgalina rotaciją.

Aišku, šitoje tarnyboje yra specifikos, mes tai matome, kad skerdyklose gyvulių skerdimo metu turi dalyvauti veterinarijos gydytojas ir už tai atsakinga Veterinarijos tarnyba. Tai šitas regioniškumas iš dalies liks, bet mobilumo įvedimą kontrolėje matau kaip privalumą. Kitas dalykas, mes turime turėti visas instrumentines sąlygas, ir filmavimo, įrašo nenutrūkstamas rinkimas, jei atsitiktų vienas ar kitas konfliktinis dalykas.

Sakote, pakeisti organizacinę struktūrą, bet tai dar nereiškia, kad žmonės pasikeis. Ką daryti, kad jie keistųsi, kad nebūtų motyvacijos nei duoti, nei imti kyšių?

Kultūra keitėsi, aš visada kaip pavydį rodau Lietuvos policiją, kur turėjome vieną situaciją, o po didelės pertvarkos turime visai kitą kultūrą tarp policijos pareigūnų. (...) Kultūros dalykas yra viena, atlyginimų kėlimas, turi būti mažiau vien administracinės funkcijas vykdančių tarnautojų, grandis turi atsilaisvinti ir ta sąskaita didėti atlyginimai. Ir pačios kultūros keitimasis – iš pradžių keičiasi ne taip greitai, bet valdymo instrumentais, kaip sakiau, keturių akių principu, rotacija. Nebus lengva, bet tą reikia daryti.

Užsiminėte apie atlyginimus. Dabar apie 80 proc. darbuotojų darbo atlygis, atskaičius mokesčius, yra apie 1000 eurų. Ar čia matote problemą, ar algos bus didinamos?

Atlygis tikrai turi būti orus ir čia lemia funkcijų išsigryninimas, atsisakymas to, kas nepriklauso tarnybai, administracinės grandies atsisakymas, optimizavimas valdymo ir tai sudaro prielaidas atlyginimų kėlimui.

O koks, jūsų manymu, būtų orus tarnybos specialistų atlyginimas?

Tikrai ne 1000, ne 1150 eurų. Kalbant apie vidutinius atlyginimus, 2000 būtų tas, kurio mes siektume.

Realu dukart pakelti algas? Kiek tam laiko reikėtų?

Tikrai nepakelsime per metus, nes per metus, jei darai struktūrinį pokytį, daug lėšų suvalgo išeitinės ir kitos kompensacijos, bet paskui tai atsitinka. Kadangi man čia ne pirma reforma, aš turėjau Aplinkos apsaugos departamento reformą, tai tas pokytis tikrai atsiras.

Noriu šiek tiek grįžti prie dabartinės situacijos tarnyboje. Mūsų žiniomis, esama ir nepotizmo atvejų tarnyboje, kas jums apie tai žinoma?

Neturiu dabar tos informacijos, ir čia ne mano kompetencija, bet galime pasidalinti šia informacija vėliau. Ir kitas dalykas, yra tarnybos specifika, buvo nepotizmo atvejis, dažnai skambėjęs miškų sistemoje, tai specifiškumas atsiranda, kad nėra daug Lietuvoje aukštųjų mokyklų, kurios rengia veterinarijos gydytojus ir neišvengiama, kad tas nepotizmo procentas yra didesnis nei kitose veiklos srityse.

Ar matote problemų tarnybai skelbiant viešuosius pirkimus, ar žinote apie neskaidrius pirkimus, paslaugas, perkamas iš vieno tiekėjo?

Turėjome tokį atvejį dėl IT paslaugų pirkimo, suprantu, kad ten vienas tiekėjas buvo, nepadarė, kitas už brangiau irgi nepadarė. Dabar detalių nežinau, jomis pasidalinsime vėliau.

Skelbta, kad reforma vyks daug dėmesio skiriant procesų skaitmenizavimui. Kiek skaitmenizavimo trūkumas prisideda prie galimybių vešėti korupcijai?

Yra bendros bėdos, turi būti sujungta viskas į vieną informacinę sistemą, matyti maisto produktų judėjimą kertant išorinę sieną, keistis informacija su kitų šalių pareigūnais, to poreikio yra daug, ir skaitmenizacija vienas iš instrumentų. Vėlgi, netgi iš administracinės pusės, svarbu turėti patikrų planavimą, jų maršrutų planavimą, viska tai lemia ir šių laikų technologijos, taip pat leidžia sutaupyti ne tik laiko, bet ir išteklių, kuro automobiliams. Tas neišvengiama. Bet daug kur valstybės tarnybose yra excelio lentelių ir tai tikrai nėra tai, ko mes siektume ir ką pripažintume, kad tai jau yra įvykusi skaitmenizacija.

Dar dėl pavaldumo, apie kurį šiek tiek užsiminėte. Kaip turi keistis valdymas, ar planuojate labiau centralizuotai kontroliuoti regioninius departamentus?

Kur yra trūkumas tokių griežtai numatytų regioninių departamentų. tada atsiranda tarpininkas, nebūtinai reikalingas, – regioninis skyrius, kuris lyg ir atsakingas šeimininkas už tam tikrą teritoriją, o pati tarnyba, ypač jos kontrolės organizavimo dalis, ji turi matyti visumą, turi būti analitinė dalis, kuri mato ir vertina rizikas, kuri mato patikrų apimtis, poreikį tikrinti ir regioninio tarpininko buvimas yra labiau trūkumas nei privalumas. Tada, kai yra analitinė dalis ir tinkamas planavimas, patikros rezultatų aptarimas, apibendrinimas, siūlymai, ką reikėtų keisti, sistema veikia.

Kai inspektoriai yra mobilūs, jie gali būti tame pačiame regione, jei yra poreikis, bet jei yra poreikis judėti ir padėti kituose regionuose, tai tik privalumas ir tas paslankumas šiuo aspektu yra vienas iš siekių, kurių siekiame šita pertvarka.

Kiek, jūsų manymu, reikia laiko, kad reforma įvyktų, kad būtų matomi pokyčiai?

Mažiausiai metų. Darbuotojai gal ir pajus anksčiau, bet visuomenei tikrai tai užtrunkantys procesai. Ir pradžia būna labai neskani, bus visokių skundų, priekaištų iš profsąjungų, kad čia kažkas vyksta, kažkas griaunama, iš regionų ateis skundai, kad vėlgi naikinam darbo vietas ir panašiai, bet tas žinoma, to laukiama. Dėl bendro siekio, bendro gėrio tai yra neišvengiama.

Ar užtenka metų pakeisti tokią ilgus metus gyvuojančią sistemą, žmonių požiūrį?

Metai – tik pirmi žiedeliai bus, o pasikeis tai per porą, trejetą metų, svarbu, kad būtų tęstinumas.

Noriu paklausti dėl tarnybos vadovo konkurso. Penktadienį baigiasi paraiškų teikimas – mūsų žiniomis, iki šios savaitės pradžios nebuvo pateikta nė vienos paraiškos. Gal turite naujesnių žinių, ar yra susidomėjimas šiuo konkursu?

Neturiu šitos informacijos, nes mes ir šio konkurso neorganizuojame.

Ar yra planų keisti tarnybos pavaldumą? Ar manote, kad ji turėtų būti pavaldi, pavyzdžiui, jūsų ministerijai?

Aš manau, kad turėtų būti pavaldi Žemės ūkio ministerijai, bet šiuo etapu tai nėra esminis klausimas.

 Dėkoju už pokalbį.

Autorė Erika Alonderytė-Kazlauskė/BNS

ŪP redakcijos nuotr.