Malūnas sukosi, bet grūdų nemalė

Įgali ar neįgali Maisto taryba?

K. Mažeika sako nematantis nė vieno praktinio MT darbo rezultato. „Manau, kad mes grįšime prie tradicinės, tai yra, kas buvo gerokai anksčiau ir efektyviau – tai yra patariamoji ministro taryba, kur tam tikrų sričių mokslo, verslo, žemdirbių atstovai proporcingai pasitartų vienu ar kitu klausimu, sektoriniais klausimais, galimai netgi ir siauresniais klausimais. Tad siekiame efektyvumo, o ne kažkokios žinutės. MT žadėta kainų stebėsena, kas šiaip jau yra Konkurencijos tarybos darbas, nedavė absoliučiai jokio rezultato“, – BNS teigė žemės ūkio ministras.

Ministro patarėjas komunikacijai Justas Jaskonis redakcijai sakė, kad MT sulaukė daug kritikos iš verslo, politikos bei pačių žemdirbių atstovų dėl realios įtakos maisto ir žaliavų supirkimo kainų reguliavimo stokos, tad ŽŪM planuoja efektyvesnį bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelį. Ir ŪP ne vienoje publikacijoje atskleidė MT neįgalumo šaknis.

Pačių MT atstovų vertinimai dėl K. Mažeikos siūlymo gana skirtingi. MT darbe dalyvaujančio Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus nuomonė vienareikšmiška – MT turi ir toliau veikti. Jis atkreipė dėmesį, kad ji tarnauja kaip dialogui skirta platforma, bet nėra tiesioginis kainų reguliuotojas.

„Politikai iš karto populistiškai pareiškė, kad bus tokia taryba ir reguliuos kainas, kas yra visiška nesąmonė. Pagal įstatymą MT apie kainas mes net negalime diskutuoti. Galime kalbėti tik apie statistinius duomenis, kainų apžvalgas ir bendras tendencijas, pasižiūrėti vertės pasiskirstymą bei įvertinti atskirų sektorių disbalansus. Ši platforma nėra skirta sprendimams priimti – ji labiau orientuota aptarti problemoms, išviešinti ir parodyti Vyriausybei, kur yra silpnosios vietos bei ką reikia daryti. Aš labai tikiu MT. Pirmiausia tai yra puiki platforma, kurioje visi susėdame prie bendro stalo. Čia dalyvauja visos maisto grandinės dalys: pirminiai gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Galime vieni kitiems išsakyti savo lūkesčius“, – privalumus vardijo KRŪS pirmininkas.

Siūlytų dirbti toliau

M. Maciulevičius teigė, kad toks instrumentas veikia ir kitose Europos šalyse ir netgi atskiruose miestuose. Ir tai sprendžia daug problemų: užtikrina dialogą, susėdimą prie bendro stalo, o kartais – ir negerų dalykų išviešinimą. „Prisiminkime, kai pavasarį buvo kilęs maisto kainų karas prekybos tinkluose. Svarstymai MT bei informacijos skelbimas žiniasklaidoje neabejotinai prisidėjo prie situacijos stabilizavimo. Siūlytumėme MT dirbti ir toliau. Jeigu politikų lūkesčiai būtų realūs ir atitiktų tarybos paskirtį, viskas būtų gerai. Bet jeigu jie ir toliau puoselės nepagrįstus lūkesčius ir visiems pasakos apie kainų reguliavimą, MT to niekada nedarys, nes patys įstatymų leidėjai nesuteikia tam teisinio pagrindo“, – aiškino KRŪS vadovas.

MT jis palygino su Trišale taryba ir priminė, kaip verslininkai priešinosi jos steigimui, piktinosi, kad jiems kažkas nurodinės, kokį minimalų atlyginimą mokėti. O dabar ji sėkmingai veikia ir niekas jos veiklos nekvestionuoja. Anot jo, MT veiklai reikia laiko „įsibėgėti“.

Kėlė daug gerų idėjų

MT narys, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis ŪP pripažino, kad MT iškelti tikslai – sumažinti kainą vartotojams ir padidinti ūkininkams tenkančią pridėtinės vertės dalį – buvo nelabai realūs ir sunkiai suderinami, nes ne Vyriausybė nustato maisto kainas – tai reguliuoja rinka. Tačiau tai buvo naudinga platforma visų suinteresuotų grupių diskusijoms, todėl tokios galimybės galbūt nereikėtų uždaryti. „Ne taip lengva rasti priežastį prie vieno stalo susodinti ūkininkų, produkcijos perdirbėjų, maisto eksportuotojų, valdžios atstovus. Tokios diskusijos labai vertingos, į jas įsitraukė ir mokslininkai, kurie teikė savo įžvalgas. Bet patys tikslai sunkiai pasiekiami. Gal dėl to ir norima MT naikinti“, – svarstė B. Vaznonis.

Akademinio sluoksnio atstovo nuomone, diskusijos šioje platformoje tikrai turėjo vienokios ar kitokios naudos. Būta gerų įžvalgų ir pasiūlymų, kaip lengvinti biurokratinę naštą ūkininkams, paramos sąlygas, kaip gelbėti pieno gamintojus ir kt.

„Man atrodo, kad tai buvo kvalifikuota ir kompetentinga komisija, kėlusi daug gerų idėjų, ko nereikėtų daryti ir kas yra reikalinga. Galbūt tik tikslus būtų galima pakoreguoti. Bet gal bus kuriama kita grupė ir pasirenkamas kitoks formatas“, – svarstė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas.

Milžinišku tempu auga kainos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.