Į Marijos žemę – laukais be kelio

Iš kraštiečio pasakojimo

Algirdas Diliūnas kelio į Marijos žemę problemą kelia ne vienerius metus. Redakcijai atsiųstame laiške jis primena Marijos apsireiškimo Peleniškių kaimo apylinkėse istoriją, cituodamas žurnalistės Janinos Vansauskienės straipsnį „Šiaulių krašte“ („Š.kr.“, 2014 m. rugpjūčio 2 d. „Į Marijos žemę – kitas kelias“). Laiško autorius aprašo ir kaip pats ne kartą klajojo, ieškodamas, kaip privažiuoti prie Marijos žemės.

„Aplinkinių kaimų išsidėstymo pakraštyje, tarp Peleniškių, Satkūnų ir buvusio Petroniškių kaimų, lauke netoli iki šiol išlikusios Adomaičių sodybos, virš kalniuko‚ buvusių senųjų Satkūnų, kapinių, 1984 m. rugsėjo 7 d. „Komunizmo ryto“ kolūkio piemenys saugodami kolūkio karvių bandas apie 4 valandą išvydo nenusakomą dangaus švytėjimą ir ant žemės besileidžiančią Mariją su kūdikiu ant rankų. Vieno iš piemenų Jono Mieliausko, mačiusio reiškinį, pasakojimu „Marijos apsiaustas buvo ryškiai mėlynas, o kūdikis ant jos rankų spindėjo kaip saulė“. Jonas Peleniškių gyventojas pasakojo: „Mačiau aš tą paveikslą ne vienas – šalia dar vieną bandą ganė du žmonės (vienas iš jų Jonaitis), ir jie tą patį matė, išsigando kaip ir aš. Žmonės nenorėjo tikėti, kai pasakiau, ką mačiau. Bet tą patį sakė matę ir kiti du kerdžiai. Tada ir melžėjos ėmė kalbėti, kad tą rytą dar prieš ketvirtą valandą eidamos į fermą matė labai ryškiai nušvitusį dangų ir negalėjo suprasti, iš kur ta šviesa“, – pasakojo J. Mieliauskas. Peleniškiuose gyvenanti Rozalija Lašinienė patvirtina J. Mieliausko žodžius, kad melžėjos ir kiti fermos darbuotojai tą rytą matė nepaprastai ryškiai švytintį dangų, kaimą ir laukus, nušviestus tarsi galingų prožektorių.

Tikintieji šią vietą pavadino Marijos žeme, pradėjo statyti kryžius, kabinti rožinius, pastatė, įrengė koplyčią“, – cituoja ištrauką iš Janinos Vansauskienės rašinio.

„Gimiau, augau, mokiausi, dirbau Janelionių kaime, „Nemuno“ kolūkyje, – pasakoja A. Diliūnas. – Lankausi dažnai šiame mielame krašte, kadangi jame gyveno, gyvena artimi giminaičiai, Pašvitinio ir kitose kapinėse per metines šventes susitinkame, aplankome tėvų, senelių, prosenelių kapavietes. Sužinojus apie Švč. M. Marijos apsireiškimą, jos garbei įrengtą koplyčią, statomus kryžius, smalsu buvo apžiūrėti, pabūti. Kelio atkarpoje Pašvitinys-Peleniškiai-Rimkūnai....Linkuva. Žinojau vietą, nuo kurios arčiausia patekti į Marijos žemę, tačiau už tilto (nuo kur matyti ant kalnelio koplyčia) link Degimo miško pakraščio dirvoje buvo keletas provėžų, kuriose telkšojo vanduo. Kito kelio nežinojau, apsilankymą teko atidėti sausesniam laikui.

1990 metų vasarą, po šienapjūtės pavyko nuvažiuoti iki Degimo miško pakraščio minėtomis „technologinėmis provėžomis“, toliau kelio nebuvo, per nušienautą kultūrinę pievą pavyko pasiekti Pašvitinio parapijos bažnyčios kunigo Kęstučio Daknevičiaus, bažnyčios komiteto narių, parapijiečių pastangomis įrengtą, 1989 m. rugsėjo 7 dieną pašventintą Švč. M. Marijai koplyčią. Pastebėjome parapijiečių pastangas atliktuose darbuose įamžinant stebuklingą įvykį, Švč. M. Marijos apsireiškimą, aplinką, apsilankiusių žmonių, svečių pastatytus kryžius, kabančius rožinius ant jų....su tikslu padėkoti už sėkmę gyvenime, nusivylusiems gyvenimu, sėkme dėl pagalbos, sveikatos ar kitos malonės. Uždegėme žvakutes, susikaupėme maldoje...

2013 metų rugsėjo mėnesį sužinojau, kad prie minėtos koplyčios Marijos žemėje aukojamos Šv. Mišios Švč. M. Marijos gimimo atlaidų Pašvitinio Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje išvakarėse (šeštadienį). Vienintelis kelias į Marijos žemę važiuojant keliu Pašvitinys–Lauksodis. Šv. Mišias aukojo Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčios, parapijos klebonas kun. Vaidas Mikalčius. Po Šv. Mišių šventės dalyvių pasiteiravau, kokiais keliais jie pateko? Dauguma automobiliais atvyko minėtu žvyrkeliu Pašvitinys–Lauksodis (pro Satkūnų buvusį kaimą), keletas atvažiavo keliu Peleniškiai–Rimkūnai ir toliau nesant kelio, per lauką apie 2 km ėjo pėsti. Minėta, kad patogiau būtų patvarkyti kelią iki esamos Adomaičių sodybos ir padaryti likusį kelią, bent taką iki koplyčios. Teko girdėti, kad kai kurie piligrimai, jų tarpe ir svečiai iš užsienio, norintys patekti į Marijos žemę, dažniausiai važiuoja magistraliniu keliu Pašvitinys–Peleniškiai–Rimkūnai...Linkuva ir nerasdami tolimesnio privažiavimo... per lauką pėsti keliauja į stebuklingą vietą.“

„Informacijos šaltinių teigimu, iki šiol Marijos žemė, joje esanti koplyčia statuso neturi, t. y. neregistruota kultūros paveldo registre. Nuo 1984 rugsėjo 7 dienos praėjo nemažai laiko... Manoma, kad tai buvo valstybės marksizmo–leninizmo–ateizmo teorijos pagrindais valdymo metų pasekmės. Kaip galima paaiškinti, kodėl dabar situacija nesikeičia? – piktinasi A. Diliūnas. – Iki šiol nėra galimybės patekti į Marijos žemę artimiausiu keliu nuo kelio Linkuva–Rimkūnai–Pelaniškiai, nuo kur už 2 km galima matyti koplyčią. Tenka važiuoti aplink per Pelaniškius–Satkūnus apie 8 km, jeigu per Pašvitinį, tai dar toliau.“

„Aplankė Lietuvą svečiai iš Ispanijos. Po motinos, močiutės mirties metinių pageidavo aplankyti Marijos žemę. Užpernai, rugpjūčio 17 dieną, važiavome vieninteliu keliu Pašvitinys–Lauksodis, džiaugėmės įrengta nuoroda, tačiau tolimesnis kelias po lietaus tapo nepravažiuojamas. Kaip suprasti tokią nesėkmę ir paaiškinti svečiams....Stichinė nelaimė?“ – klausia A. Diliūnas, pasakodamas apie vieną iš paskutiniųjų kelionių link Marijos žemės.

„Šiemet buvau per Motinos dieną nuvažiavęs – laukas apsėtas dobiliena, visi per ją važiuoja: ir bendrovės technika, ir kas link koplyčios važiuoja. Atkreipiau dėmesį, kad pastatė prie koplyčios nuorodą tokią pat kaip prie kelio Pašvitinys–Žeimelis, tik pastatė nuo pietų pusės, ten, kur to kelio nė nėra, – pasakoja kraštietis. – Man ir tos nuorodos pavadinimas keistas – „... vadinamoji Marijos žemė“, kodėl ne „Marijos apsireiškimo vieta“? Tiek laiko praėjo, o ta pati dvasia tebegyvuoja ir kas tokią nuorodą sugalvojo?“

Jis pabrėžia, kad ši vieta įprasmina ir vietos žmonių, kurie buvo Marijos apsireiškimo liudininkai, atminimą.

Asfalto nebus, tik lauko keliuką patvarkys

Pakruojo rajono meras Saulius Margis, komentuodamas situaciją, svarstė, kad „kiekvienas gal norėtų asfaltu nuvažiuoti iki Marijos žemės“. Žinąs kauniečio A. Diliūno pastangas atkreipti dėmesį į problemą, be to, yra gavęs raštišką prašymą tvarkyti kelią ir iš pakruojietės.

„Žinau, žmonėms tai reikalinga, spręsime, – patikino meras. – Bendraujame su „Pelaniškių“ žemės ūkio bendrovės vadovu, yra pažadėjęs patvarkyti tą kelią, bendrovė pati statosi vėjo jėgaines, tad žadėjo ir kelią patvarkyti, turim tokį patikinimą.“

Žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ pirmininkas Erikas Drupas patvirtino, jog numato tvarkyti kelią link Marijos koplytėlės. Bet tai nebus kapitalinis kelias, nes tam ir lėšų daug reikėtų, ir problema, kad čia privačios ūkininkų žemės. Bendrovė jas tik nuomoja.

„Yra tik lauko keliukas, pramintas per lauką, o kelio nė nėra, – sako primininkas. – Tai kokių 400 metrų privažiavimas, traktoriaus išmaurotas, tai mes šiek tiek jį palyginsime iki atlaidų. Kai bus sausa, galės automobiliu privažiuoti, bet jeigu palis, realiai bus sudėtinga juo važiuoti.“

„Gerai, kad žmogus rūpinasi, su A. Diliūnu ir pats esu kalbėjęs, bet keliui tiesti reikia dėti pagrindą, reikia žvyro, skaldos – tai baisingi pinigai, – pabrėžė pirmininkas. – Ir ar jūs norėtumėt tokio kelio per savo žemę?“

Jis svarsto, kad gal normalus kelias iki koplytėlės atsiras, kai investuotojai pradės statyti vėjo elektrinių parką, jos būtų arčiau koplytėlės vietos, nei bendrovės statomos dvi vėjo jėgainės.

„Tada padarys keliukus, privažiavimus iki elektrinių, sudarys sutartis su žemės savininkais, gal tada padarys ir normalų žvyrkeliuką iki koplytėlės? – svarstė E. Drupas. – O mes dabar truputį palyginsim, patvarkysim.“

Ar pats nueina iki šventos vietos?

„Močiutė mane vis vesdavo vaikystėje ir dabar nueinu pasižiūrėti, – sakė bendrovės vadovas. – Atvažiuoja specialistai, konsultantai, parodau, palydžiu. Turim tą išskirtinę vietą, ją kažkiek prižiūrime, žolę pjauname, saugome. Nėra ji masiškai lankoma.“

4 vėjo jėgainės netoli Marijos žemės

Pagal šių metų pradžioje investuotojų skelbtą informaciją Pakruojo rajono savivaldybės tinklapyje, Pašvitinio sen., Satkūnų ir Šiaudinių k. (mažais atstumais nuo Satkūnų kaimo senųjų kapinių vietos, vadinamos Marijos žeme (Nekilnojamojo kultūros vertybių registre Nr. 39135), planuojama statyti 4 vėjo elektrines. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus UAB „Bionalis“ pasamdyta UAB „Ekostruktūra“ parengė atrankos informaciją dėl 4 vėjo elektrinių Pakruojo r. sav., Pašvitinio sen., Satkūnų ir Šiaudinių k. statybos ir eksploatavimo poveikio aplinkai vertinimo.

„Nuo Satkūnų kaimo senųjų kapinių vietos, vadinamos Marijos žeme, vėjo elektrinės bus nutolusios apie 277 m, 603 m, 800 m, 1010 m atstumais. Planuojama statyti nuo 98 iki 260 m bendro konstrukcijos aukščio elektrines“, – skelbiama informacijoje.

Taip pat informuojama, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2022 m. gruodžio 29 d. vadovaudamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į išdėstytus motyvus priėmė atrankos išvadą, kad UAB „Bionalis“ planuojamai ūkinei veiklai – keturių vėjo elektrinių Pakruojo r. sav., Pašvitinio sen., Satkūnų ir Šiaudinių k. statybai ir eksploatacijai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Taip pat informuojama, kad pagal parengtą vėjo elektrinių išdėstymo Pašvitinio ir Žeimelio seniūnijose strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą šiose seniūnijose numatyta galimybė statyti 59 vėjo elektrines. O Joniškio rajono savivaldybės Kriukų ir Kepalių seniūnijose (netoli Joniškio ir Pakruojo rajonų savivaldybių administracinės ribos) planuojama projektuoti ir statyti 12 vėjo elektrinių.

Sulaukė seniūnės atsakymo

Kol rašinys buvo rengiamas spaudai, žmonės, kurie kelia šią problemą, sulaukė Pašvitinio seniūnės Rimos Krištopaitienės raštiško atsakymo apie tai, kaip dabar galima patekti į Marijos žemę:

„Informuojame, kad savivaldybei priklausantis kelias PK0508 „ Privažiavimas prie laukų Šiaudinių k. nuo kelio 2932 Giedraičių k.“, kurio ilgis 2,5 km (nuo Pašvitinio–Lauksodžio kelio) nugreideriuotas 2023 m. gegužės 3 dieną. Šiuo metu šio kelio būklė gera. Toliau kelio iki vadinamos Marijos Žemės nėra, bet pravažiavus pralaidą per melioracijos griovį prasideda Pelaniškių žemės ūkio bendrovės dobilų laukai, per kuriuos išvažinėtas kelias. Šiuo metu privažiavimas taip pat geras. Taip pat, tuo pačiu dobilų lauku, galima privažiuoti ir pro Peleniškių fermas.“

Rūta JANKUVIENĖ/ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Asmeninės nuotraukos