Mažosios Lietuvos delmonai

Delmonus lietuvininkės siūdavo iš vilnos, medvilnės, aksomo, lino, velveto atraižų, o jų formą pabrėždavo apsiūdamos kontrastingos spalvos kanteliu, sukurdamos mūsų akiai neįprastus spalvinius derinius. Delmonų spalvos, pasirinkta forma ir ornamentai perteikia lietuvininkių grožio sampratą, to meto madas. Siuvinėjimo būdai ir apdaila parodo merginų ir moterų meistriškumą, o panaudotos medžiagos atspindi laikmečio ekonomiką.

Krepšeliuose gausu augalinių ir geometrinių motyvų, simbolinių ženklų, monogramų, datų. Daugiausiai delmonų dekoruoti gėlių žiedais, puokštėmis, šakelėmis. Žaismingai atrodo stilizuotos paukščių, vabzdžių, žmonių figūrėlės. Dėmesį patraukia ir išskirtiniai arfos, karūnos simboliai. Keliuose eksponatuose išsiuvinėti palinkėjimai vokiečių kalba: ,,Zum Andenken” (atminimui) ir ,,Aus Liebe” (iš meilės).

Visi rekonstruoti delmonai yra kilę iš Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimų. Penki eksponatai – iš Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos Svencelės (Sveñcelė) kaimo, du – iš Šilutės rajono Šyškrantės gyvenvietės. Parodoje eksponuojamų rekonstrukcijų originalai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame (LNM), Mažosios Lietuvos istorijos (MLIM) ir Šilutės Hugo Šojaus (ŠM) muziejuose. Ankstyviausias ekspozicijos delmonas pagamintas XIX a. vid. Rusnėje, saugomas ŠM. Vėlyviausias, pasiūtas 1935 m., Klaipėdos rajono Derceklių kaime (dabar Dituvos sodai), saugomas MLIM.

Mažosios Lietuvos delmonai Matulionių šeimoje atsirado prieš keturis dešimtmečius, kai 1978 m. Irena Česnauskienė savo studentei dukrai Elenai išsiuvinėjo pirmąjį delmoną. Kryželiu siuvinėtas krepšelis buvo ryšimas ,,Vorusnės“ ansamblyje su Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu. E. Matulionienė lietuvininkių delmonais susidomėjo po dešimtmečio, kai Klaipėdos fakultetuose (dabartiniame universitete) pradėjo dėstyti tautodailės kursą. E. Matulionienės ir jos studentų sukurtų delmonų parodos nuo 1992 m. porą dešimtmečių buvo eksponuojamos mieste, šalyje ir užsienyje.

Stebėdama mamos kūrybinę veiklą, tradicine tekstile susidomėjo ir Elenos jauniausioji dukra Ieva. Įvaldžiusi riešinių mezgimo ir juostų audimo technikas, atsidėjo delmonų siuvinėjimui. Labiausiai patiko siuvinėti orginalų kopijas. Jos pirmoji delmono kopija išsiuvinėta 2001 m. Atkuriant autentiškus delmonus, išaugo troškimas sukurti istorinę vertę išlaikančių delmonų kolekciją. Pirmasis kolekcijos delmonas pasiūtas 2015 m. rudenį.

Gaminant muziejines kopijas, buvo siekiama kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą. Muziejuose saugomi eksponatai laikui bėgant nubluko, nudilo, ištrupėjo. Kolekcijoje pristatomi delmonai yra gerokai ryškesni už išlikusius muziejinius pavyzdžius, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo ryškiais įvairių rūšių siūlais.

Delmonai buvo rišami ties juosmeniu, dažniausiai šimtarašte juostele. Jos buvo įveriamos į kilpeles arba prisiuvamos prie delmono viršutinio krašto. Prisiūtos juostelės išliko kartu su delmonais. Kolekcijoje eksponuojama ir 10 atkurtų juostelių.

Delmonai siuvinėti Ievos Matulionytės, remiantis dr. Elenos Matulionienės tyrimų medžiaga ir ilgamete praktine patirtimi. Delmonų gaivinimas, prasidėjęs 1978 m. išsiuvinėta kišenėle, per parodas ir tautinį kostiumą plito po regioną ir išaugo iki mokslinių tyrimų. 2018 m. tautinio kostiumo ekspertė dr. E. Matulionienė Klaipėdos universitete apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida’’. Šis darbas vainikavo mokslininkės 30 metų puoselėtą delmonų kūrimo ir dėvėjimo tradicijos sklaidą.

Paroda organizuojama įgyvendinant Klaipėdos etnokultūros centro projektą „Mažosios Lietuvos amatystė“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba, globoja Klaipėdos miesto savivaldybė. Parodos eksponavimą rėmė fotografijos ir rėminimo centras „Fotopliusas“. Paroda skirta Klaipėdos krašto metams.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informacija