Medicinos gydytojos iš Irano pacientai dažnai klausia: „Iš kur tokia graži esate?“

Į Lietuvą – atsitiktinai

Kovo 20-ąja švenčiama persų Naujųjų metų šventė Novrūzas (nauja diena). Pasak gydytojos  Shadi Fallahradeh, tai - gražiausia, didžiausia ir spalvingiausia Irano šventė, simbolizuojanti atgimimą ir ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Jai ši diena buvo ypatinga ir tuo, kad susitiko su visa šeima.

Užaugo Shadi Teherane – Irano sostinėje. Nuo vaikystės ji labai norėjo būti gydytoja, nors medikų pavyzdžio šeimoje nėra. Norint mediciną studijuoti Irane, reikia laikyti stojamuosius egzaminus, labai didelė stojančiųjų konkurencija, nes norinčiųjų įstoti yra labai daug. Pasak Shadi, įprastai kol įstoja žmonės į mediciną, 3-4 kartus laiko stojamuosius egzaminus.

Mergina nusprendė taip ilgai nelaukti ir 12-oje klasėje mokytis ne Irane, bet vykti į Baltarusiją. Mokymas turėjo būti anglų kalba, bet dėstė rusiškai. „Buvo labai sudėtinga ir mokytis, ir bendrauti, nes kultūrų skirtumai labai dideli“, - prisimena Shadi kelio į mediciną pradžią.  

Baigusi parengiamuosius kursus mergina išlaikė stojamuosius egzaminus į medicinos institutą Baltarusijoje.

Po stojamųjų merginą atsitiktinai užkalbino dėstytojas lietuvis. Pamatęs gerus stojamųjų rezultatus jis paklausė merginos, ar nenorėtų studijuoti Lietuvoje. „Aš net nežinojau, kur ta Lietuva, bet jis patikino, kad Lietuvoje yra labai geras medicinos universitetas ir parašė rekomendaciją stoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą“, - prisimena jauna gydytoja kelionę į Kauną, kur dar kartą išlaikė reikiamus egzaminus ir 2015 metais tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tarptautinės grupės studentė. Gimtoji Shadi kalba – persų, tačiau anglų kalbos mokykloje mokomasi nuo 2-os klasės ir ją mergina mokėjo neblogai. Pamažu  kalba darėsi vis aiškesnė, o medicinos studijos – vis įdomesnės. Neblogai Shadi išmoko ir lietuvių kalbą, nes planavo likti ir dirbti Lietuvoje. 

Patirties sėmėsi keliose ligoninėse

Baigusi medicinos studijas Shadi Fallahradeh 2021 metais įgijo medicinos gydytojos diplomą. Buvo įstojusi ir į rezidentūrą, bet paaiškėjo, kad ji, būdama iš trečiosios šalies ir neturėdama Lietuvos pilietybės, už studijas turi mokėti dvigubai daugiau nei įprastai. Mergina nusprendė nutraukti rezidentūrą, nes 17 tūkstančių eurų per metus jai per didelė suma. Bet Shadi nepraranda vilties tęsti studijas.

Įgijusi medicinos gydytojos diplomą po metų pradėjo dirbti Plungės ligoninės Priėmimo skyriuje. Sunkumų kilo dėl kalbos, nes plungiškiai kalba žemaitiškai ir daug ką buvo sunku suprasti. Po dviejų mėnesių nusprendė išmėginti jėgas kitame Lietuvos regione ir išvyko į Rokiškio ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Aukštaičių tarmė literatūrinę kalbą išmokusiai Shadi  suprantamesnė, tad šioje ligoninėje padirbėjo dvejus metus.  

„Norėjau išmėginti kažką naujo ir ieškojau didesnės ligoninės“, - apie naujų galimybių paiešką,  atvedusią į Šiaulius, pasakoja jauna gydytoja. Bandė laimę Kaune, bet laisvų gydytojų vietų nebuvo.

Dirbti daug įdomiau

Sužinojusi, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje reikia medicinos gydytojo, parašė ligoninės vadovui Mindaugui Pauliukui bei skyriaus koordinatorei ir buvo pakviesta pokalbiui. Gavusi pasiūlymą padirbėti budėjimais, gydytoja suprato, kad darbas daug didesniame skyriuje, nei teko dirbti anksčiau, įdomesnis, ir nusprendė likti.

Tad nuo 2024 metų gegužės mėnesio jauna gydytoja iš Irano Shadi Fallahradeh dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje medicinos gydytoja. Dirba pusantro krūvio, nes reikia pinigų taupymui tolimesnėms studijoms rezidentūroje.

Skyrius daug didesnis, nei ligoninėse, kuriose teko dirbti. Šiauliuose skyriuje dirba daug daugiau specialistų, dirba skubiosios medicinos gydytojai, atvežama daug daugiau sunkios būklės ligonių, ištiktų insulto ar infarkto, ko ankstesnėse ligoninėse neteko matyti. Kitaip reikia ir ligos istorijas pildyti, ir gydymas kitoks, skiriasi ir pacientų guldymas į stacionarą.

„Ankstesnėse ligoninėse dešimt pacientų pakonsultuodavau per parą, o čia dešimt – per kelias valandas atvyksta“, - dalinasi patirtimi gydytoja ir džiaugiasi, kad tobulėti jai padeda kolegos, su kuriais gali pasikonsultuoti. Atvykus pacientui, kuriam reikia intensyvesnės priežiūros, jauna medicinos gydytoja kviečia pagalbon skubiosios medicinos gydytoją. Pagal turimą licenciją jai negalima sušvirkšti pacientui narkozės, negali atlikti elektrošoko, intubacijos bei kitų sudėtingesnių procedūrų.

Patirtis ir dėkingumas

Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje labai svarbi pagalbą teikiančio gydytojo reakcija. Nepamirštama prieš dieną į skyrių patekusi pacientė dėl alerginės reakcijos, dėl kuriuos ištino liežuvis, gerklė išburko, nustatyta angioedema – gyvybei pavojinga būklė. Tuo nesuabejojo jauna gydytoja ir pakvietė skubiosios medicinos gydytoją atlikti intubaciją. 

Įsimintina ir vyresnio amžiaus pacientė, kurią artimieji atlydėjo labai sunkios būklės. „Aš supratau, kad prasideda sepsinis šokas, ir labai greitai suderinau perkėlimą į Intensyviosios terapijos skyrių“, - patirto streso minutėmis dalinasi jauna gydytoja, sulaukusi netikėto šios pacientės artimųjų dėkingumo, nors pacientė ir neišgyveno.

Vieni pacientai dėkoja už tai, kad jauna, kompetentinga gydytoja suteikė visą reikiamą pagalbą, kiti už tai, kad pasižymi ne tik profesiniu uolumu, bet ir šiltu, žmogišku požiūriu į pacientus, jų rūpesčius, padeda skatinti pasitikėjimą. Trečius sužavėjo, kad gydytoja perskaitė pusės metų ligos istoriją ir pacientą nukreipė pas tinkamus gydytojus. „Esate nuostabi, profesionali jauna gydytoja, kad visi gydytojai būtų tokie“, - rašoma padėkoje ir džiaugiamasi už jauną ir veržlų žmogų.

Didžiąją dalį savo dienos gydytoja Shadi Fallahradeh skiria darbui ligoninėje, nes dirbant pusantro etato  krūviu, laisvalaikio lieka mažai. Jei būna laisvų dienų, dažniausiai  Shadi stengiasi jas leisti su šeima. Labiau pažįsta sostinę Vilnių, kur dažnai nuvažiuodavo studijų metais, nei Kauną.  Sužavėjo Gedimino pilis, labai patinka senamiestis, parodų rūmai.

Studijų metu laisvo laiko visai nebuvo, nes be studijų dar nuo ketvirto iki šešto kurso dirbo kavinės virtuvėje. „Visada norėjau būti savarankiška“, - dėkinga mamai už nuolatinę paramą Shadi neslepia ir sunkaus gyvenimo periodo, kai šeimą paliko tėvas. „Man jau beveik 30 metų ir prašyti tėvų pagalbos nebesinori“, - įsitikinus mergina.

Kultūros labai skirtingos

Kai atvyko gyventi į Lietuvą, Shadi  patyrė kultūrinį šoką net ir dėl bendravimo problemų, nes žmonės elgiasi kitaip, nei Irane. „Mes esame labai draugiški, kai kuriems lietuviams net atrodo, kad per daug draugiški. Lietuvių ir persų kultūros labai skirtingos, nes čia žmonės labai daug keikiasi, pagal mūsų kultūrą tai – labai blogai, neatsisveikina prieš išjungdami telefoną,“ - šypsosi mergina ir prisimindama nepatogumus, į kuriuos patekdavo dėl tautinių skirtumų. Pavyzdžiui, atėjusi į parduotuvę ji visada pasisveikindavo su kasininke, grįždama į butą - pasveikindavo sutiktus namo laiptinės kaimynus. „Bet man niekas neatsakydavo. Buvo labai keista, galvodavau, kad darau kažką blogai, kol pastebėjau, kad čia su nepažįstamais žmonėmis niekas nesisveikina“, - dalinasi patirtimi jauna iranietė.  

Dešimtmetis, praleistas Lietuvoje, pakeitė daug ką. Dabar Shadi puikiai supranta aplinkinius ir pastebi, kad su lietuviais jai bendrauti sekasi geriau, nei su kitų tautų žmonėmis. Tad dauguma draugų ir yra lietuviai, nes įprato prie kultūros, suprato, kaip reikia bendrauti, kaip su žmonėmis elgtis. Ypač gerą laiką praleido su kolegomis iš Rokiškio ligoninės, kuriuos pakvietė į Šiaulius, kur surengė atsisveikinimo vakarėlį. Tada ne tik dauguma rokiškėnų, bet ir Shadi pirmą kartą aplankė prie Talkšos ežero esantį Šiaulių simbolį – geležinę lapę. Pasak merginos, susipažinti su Šiauliais pristinga laiko, nes ji iki šiol gyvena Kaune. Kai dirba paromis ir reikia pailsėti, ligoninė aprūpino kambariu medikų bendrabutyje. Radusi laisvo laiko, Shadi planuoja su kolege lankyti karatė užsiėmimus, kuriuos ji pamėgo dar gyvendama Irane ir yra iškovojusi juodą diržą. Džiaugiasi jauna gydytoja, kad pritampa kolektyve, kad Lietuva po truputį tampa jos antraisiais namais ir ji jau neplanuoja grįžti į gimtąjį Iraną, nei vykti į jokią kitą šalį, nes čia jai saugu, ramu ir gera.

Respublikinės Šiaulių ligoninės informacija