Medžioklės ragus pučia ne tik vyrai

Nuo „Saulutės“ iki „Medeinos“

L. Bilevičienė – Panevėžio r. Smilgių kultūros centro Perekšlių padalinio „Saulutės“ orkestro vadovė. Orkestre, įkurtame dar 1999 m., užaugo abi moters dukros, Džiugita ir Vaiva. „Galima sakyti, kad „Medeina“ iš „Saulutės“ ir susikūrė. Be mano dukrų, medžioklinius ragus pučia Goda Štarolytė, Ema Meškauskaitė ir aš pati. Gal ateityje prie mūsų prisijungs ir jaunesnioji „Saulutės“ karta, ansamblis dar prasiplės“, – „Ūkininko patarėjui“ vylėsi L. Bilevičienė.

„Medeinos“ narės groja natūraliais medžioklės instrumentais – fiurstplesais (vok. Furst Pless) ir parforshornais (vok. Parforcehorn). Tai yra medžioklės su varovais šaukinių ragai. V. Bilevičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ketvirto kurso studentė. D. Bilevičiūtė groja Panevėžio muzikinio teatro simfoniniame orkestre ir pučiamųjų orkestre „Garsas“, Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje. G. Štarolytė yra 12 klasės moksleivė, o E. Meškauskaitė – dar tik pradedančioji medžioklės ragų pūtėja. „Labai tikimės, kad ir Ema pasuks į profesionalų muzikavimą“, – ŪP teigė „Medeinos“ vadovė.

Rašytiniuose šaltiniuose lietuviškas medžioklinis ragas pirmą kartą paminėtas dar 1375 m. Vygando Marburgiečio žygyje į lietuvių žemes. Manoma, kad pirmieji medžiokliniai ragai buvo pagaminti iš tuščiavidurio tauro rago. Ilgainiui juos pakeitė variniai. Medžioklės ragai vis tobulėjo, dabar jais galima groti ir pačius sudėtingiausius muzikos kūrinius.

Medžioklės ragai yra variniai pučiamieji muzikos instrumentai, naudojami medžioklėje skelbti tam tikrus signalus.

Rūpi medžioklės kultūra

Iki „Medeinos“ įsikūrimo Lietuvoje buvo trys medžioklės ragų kolektyvai. Pirmasis kolektyvas – Sūduvos medžiotojų sąjungos medžioklinių ragų ansamblis „Sūduvos medžioklės ragai“, įkurtas 1999 m. Vėliau susibūrė Vilniaus pučiamųjų medžioklinių ragų klubo ansamblis ,,Tauro ragai“ ir kolektyvas iš Mažosios Lietuvos „Kurtinys“. Šio kolektyvo vadovas Gražvydas Raila pakvietė D. Bilevičiūtę, kaip profesionalią muzikantę, kartu su medžioklės ragų ansambliais pasirodyti 2024 m. Šimtmečio dainų šventės Orkestrų dienoje.

Tų pačių metų lapkritį Raudonės pilyje vykusioje tradicinėje šv. Huberto (medžiotojų) šventėje, kurioje buvo surengtas Lietuvos IV medžioklinių ragų šaukinių konkursas „Medžioklei valio“, D. Bilevičiūtė profesionalų solistų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą.

„Su Vaiva dalyvavome ir 4-ajame Europos medžioklės ragų ansamblių čempionate Lenkijoje, kuriame varžėsi kolektyvai iš 10 Europos šalių. Lietuvai atstovavo geriausi medžioklės ragų pūtikai, susibūrę į medžioklės pučiamųjų ragų ansamblį „Kurtinys“. Tąkart iškovojome garbingą ketvirtąją vietą tarp 18 ansamblių. Lenkijoje surengtas čempionatas paskatino mūsų susidomėjimą medžioklės ragų muzika, supratome, koks didžiulis yra noras ir mums sukurti savo ansamblį, populiarinti lietuvišką medžioklės muziką, Lietuvoje puoselėti gilias europietiškas medžioklės kultūros tradicijas. Labai džiugu, kad kolektyvas susikūrė ir tą padaryti pavyko“, – pasakojo L. Bilevičienė.

Neseniai įsikūrusi „Medeina“ dalyvauja koncertuose, renginiuose, šventėse, konkursuose. Kolektyvas groja tik lietuviškus šaukinius, skatina lietuvių kompozitorius juos kurti.

Medžioklės ragų atgimimas

Viena iš „Medeinos“ įkvėpėjų ir narių D. Bilevičiūtė augo nuo medžioklės neatsiejamoje aplinkoje. Vaikystėje jai pavyzdys buvo muzikuojanti mama.

„Aš pati esu ir medžiotoja, ir profesionali muzikantė, trimitininkė, tęsianti šeimos tradicijas. Baigiau LMTA, parašiau ir apsigyniau magistro baigiamąjį darbą „Medžioklės ragų muzika Lietuvoje: tradicijos ir kaita“, – pasakojo ŪP pašnekovė.

Medžioklės ragų muzika Lietuvoje šiuo metu išgyvena atgimimą, nors sovietmečiu ši tradicija buvo beveik sunaikinta. Medžioklės muzika, kaip ir pati medžioklės kultūra, į Lietuvą sugrįžo iš Vakarų – Vokietijos, Lenkijos, Austrijos ir Čekijos. Nors medžioklės ragų muzikos tradicijos Lietuvoje žinomos ir puoselėjamos ganėtinai seniai, po sovietų okupacijos išliko labai mažai užrašytų lietuviškų šaukinių.

Lietuvoje yra kompozitorių, kuriančių medžioklės muziką. Prof. Kazys Daugėla, buvęs D. Bilevičiūtės magistro darbo vadovas, yra parašęs ir prieš keletą metų išleidęs medžioklinių šaukinių knygelę „Medžioklei ačiū! Medžioklei valio!“. Kitą leidinį „Lietuviški medžioklės šaukiniai“ išleido Aukštaitijos medžioklinių ragų ansamblio „Tauro ragai“ atstovai.

Savo magistro darbe D. Bilevičiūtė pasidžiaugė, kad Lietuvos medžiotojų bendruomenė puoselėja medžioklės tradicijas. Šventinės medžioklės pradžia, pagal medžioklės vadovo komandą, paskelbiama rago signalu ,,Susirinkti“. Medžiotojams išsirikiavus, grojamas „Pasveikinimas“. Vėliau skamba medžioklinių ragų ansamblio signalas ,,Vykstame į medžioklę“ lietuvių liaudies dainos „Išėjo tėvelis į mišką“ motyvais. Yra šaukinių, skelbiančių varymo pradžią ir pabaigą, medžioklės ragas praneša net apie metą valgyti, laiką visiems susirinkti, apie sumedžiotą laimikį. Medžioklės ragų pagerbimo signalai skamba kiekvienai sumedžiotai gyvūnų rūšiai. Po šaukinių „Medžioklė baigta“ ir „Valio, valio!“ medžioklė laikoma baigta.

Iškilmingos fanfaros M. K. Čiurlioniui

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.