Kaunas +7,4 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +7,4 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Medžioklės terminai vėl kelia diskusijas

2026/07/29


Padidink tekstą

Ar Lietuvoje nereikėtų anksčiau pradėti vilkų ir barsukų medžioklę, trumpinti briedžių medžioklės sezoną, o gal dabartiniai terminai jau yra optimalūs? Šie klausimai pastaruoju metu sukėlė aktyvias diskusijas tarp medžiotojų, mokslininkų, miškininkų ir aplinkosaugininkų. Aplinkos ministerija (AM) parengė Medžioklės taisyklių pataisų projektą, kuriuo siūloma koreguoti kai kurių laukinių gyvūnų medžioklės terminus. Vieni siūlymai grindžiami biologiniais ir etiniais argumentais, kiti – siekiu mažinti miškams ir žemės ūkiui daromą žalą ar suvienodinti panašių gyvūnų grupių medžioklės laikotarpius. Tačiau ne visi siūlomi pakeitimai sulaukė vienodo palaikymo. Vienų medžiotojų organizacijų atstovai ragina neskubėti ir pirmiausia įvertinti jau anksčiau priimtų sprendimų poveikį, o kiti mano, kad tam tikrų rūšių medžioklės terminus būtina keisti kuo greičiau. Tokį siūlymą AM pateikė ir Lietuvos medžiotojų draugija (LMD). Ji siūlo vilkų medžioklę pradėti ne nuo spalio 1-osios, kaip yra dabar, o nuo rugpjūčio 15 dienos. Tad šįkart pašnekovų klausėme, kuriems pasiūlymams jie pritartų, o kuriems – ne.

Medžiotojas, „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis NEVERDAUSKAS:

„Ūkininko patarėjas“ dar prieš trejus metus inicijavo akciją normalizuoti pilkasermėgių medžioklės terminus – pradėti vilkų medžioklę nuo rugpjūčio 15 dienos. Kaimyninėje Latvijoje vilkai medžiojami dar anksčiau – nuo liepos 15-osios. Šį siūlymą buvau įtraukęs ir į Žemdirbių suvažiavimo, vykusio 2025 m. balandžio 11-ąją, rezoliuciją. Specialiai vykau pokalbiui pas tuometį aplinkos ministrą Povilą Poderskį, po to protinau ir kitą ministrą – Kastytį Žuromską. Bet tokie veikėjai kaip AM biurokratas Algirdas Klimavičius, „vilkų jėgeris“ Petras Adeikis vis varė savo „dainelę“ apie kažkokius ypatingus probleminius vilkus ir kaip nevalia ardyti pilkių šeimų.

Dėl per trumpo medžioklės laikotarpio jau kelinti metai nespėjama išmedžioti aplinkos ministro nustatomų pilkių limitų.

Ūkininkai patiria šimtatūkstantinius nuostolius, valstybė taško pinigus kompensacijoms už vilkų išpjautas avių bandas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) skiria lėšas tvoroms, kurias pilkasermėgiai lengvai peršoka arba pasikasa po jomis. Taigi, toks yra valstybinis požiūris! Tad visiškai pritariu LMD siūlymui paankstinti vilkų medžioklės terminus.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas DAUKŠA:

„Ši problema aptariama jau ne pirmą kartą. Vis tiek reikalinga AM sudarytos Medžioklės konsultacinės tarybos pozicija, reikalingas platesnis aptarimas. Iš esmės manau, kad ateityje, aptariant siūlomas pataisas, ši tema vis tiek bus nagrinėjama, nes siūloma peržiūrėti ir daugiau medžioklės terminų.

Prieš kelerius metus, 2024-aisiais, jau buvo pailginti tauriųjų elnių patinų medžioklės terminai – iki vasario 28 dienos, taip pat paankstinti patelių ir jauniklių medžioklės terminai. Tauriųjų elnių medžioklė taip pat buvo paankstinta – nuo rugsėjo 15 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Jeigu mes kasmet ar kas dvejus metus keisime terminus, tai, viena vertus, bus sudėtinga patiems medžiotojams, o, antra vertus, apskritai bus sunku įvertinti tokių sprendimų poveikį. Juk visai neseniai iš viso buvo panaikinti tauriųjų elnių sumedžiojimo limitai. Mes dar nežinome, ar reikšmingą efektą davė limitų panaikinimas, kokį poveikį turėjo medžioklės terminų pailginimas bei paankstinimas. Todėl dar tikrai per anksti daryti išvadas – stebėti praktiką reikia mažiausiai vienerius ar dvejus metus.

Sprendimą dėl vilkų turi priimti ne vien medžiotojai. Jį turi priimti ir biologai, gamtininkai, ekosistemas tiriantys mokslininkai. Yra Gamtos tyrimų centras, yra Medžioklėtyros laboratorija. Turime įsitikinti, kad, paankstindami medžioklės terminus, tikrai nepakenksime šiai rūšiai. Kitas dalykas – etinė ir moralinė medžioklės pusės. Reikia turėti omenyje, kad tuo metu vilkės dar augina jauniklius, juos maitina. Jeigu iš populiacijos patelę pašalinsime tuo laikotarpiu, kai jaunikliai dar nėra įgiję savarankiško išgyvenimo įgūdžių, galime pridaryti, aš taip pavadinčiau, „vilkų chuliganų“. Penki ar šeši vilkiukai liks be motinos, be auklėjimo, be patirties, klajos ir tada tikrai gali pradėti pulti naminius gyvulius, padarydami dar didesnės žalos ūkininkams.

Siūlymų gali būti pačių įvairiausių, tam ir yra teisėkūra. Tačiau atsakingai parinkti medžioklės terminus galima tik po platesnės diskusijos, išgirdus daugiau argumentų, o ne vien emocijas ar pavienius pastebėjimus. Juk ir taip taisykles keičiame pernelyg dažnai – kartais net po du ar daugiau kartų per metus. Manau, pakeitimų turėtų būti kuo mažiau, o jei jie daromi, tai rečiau – kas kelerius metus. Todėl visi šie papildomi siūlymai, kurie nėra įtraukti į projektą, turėtų būti aptarti ateityje.

Beje, verta pakalbėti apie briedžius ir barsukus. Aš tikrai pritariu siūlymui, kad barsukų medžioklė prasidėtų nuo rugsėjo 1 d. Nereikėtų laukti iki gruodžio. Žiemos tampa vis šiltesnės. Vertinama, kad barsukų populiacija siekia apie 20 tūkst. individų, o sumedžiojama tik apie 500. Akivaizdu, kad populiacija auga, todėl tikrai verta svarstyti medžioklės termino paankstinimą. Be to, ne visi medžiotojai ir dabar geba ar spėja juos sumedžioti – dažnai tai tik atsitiktiniai atvejai. Labai svarbu suvienodinti ir briedžių medžioklės terminus. Tokia praktika taikoma daugelyje kitų Europos valstybių, kur visų briedžių grupių medžioklė baigiasi vienu metu, o ne taip, kaip yra Lietuvoje iki šiol – vieniems terminas baigdavosi lapkričio pabaigoje, kitiems – gruodžio viduryje, o dar kitiems – tik sausio pabaigoje. Manau, tiek biologiniu, tiek praktiniu požiūriu labai tikslinga, kad visų briedžių medžioklės sezonas baigtųsi gruodžio 15 dieną.“

Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ Kauno medžiotojų klubo „Luknė“ pirmininkas Gediminas ŽIŪKAS:

„Pritariame tam, ką pasiūlė ministerija. Tik siūlyme reikėtų pataisyti formuluotę, kur parašyta, kad barsukai medžiojami iki gruodžio 1 dienos. Kyla klausimas – kodėl iki gruodžio 1-osios, jeigu tą dieną medžioklė jau nebevyksta? Šį dalyką daug kur jau esame ištaisę, nes anksčiau, pagal senąją tvarką, buvo rašoma „nuo... iki“, tačiau dabar visuose įstatymuose vartojama formuluotė „iki“, o tai reiškia, kad nurodyta diena į terminą įeina. Todėl ir buvo taisoma, kad nebūtų parašyta „medžiojama iki pirmos dienos“, jei tą dieną jau nebevyksta medžioklė.

Pastebėjau, kad niekas nenori medžioti briedžių. Tegul medžiotojas būna ir baisus mėsininkas, bet tos mėsos ten beveik nėra – yra didelės ilgos kojos, didžiulis pilvas ir keturi kumpiai. Dėl to žmonės nenori gražaus gyvūno žudyti, nes ir jo dorojimas reikalauja labai daug darbo ir pastangų. Elniai yra mėsingesni. Be to, briedžių tikrai nėra tiek daug, kad reikėtų ilginti medžioklės terminus taip, kaip, pavyzdžiui, buvo daroma su tauriųjų elnių medžioklės terminais. Todėl mes pritariame tam, ką siūlo ministerija, – trumpinti terminą. Aiškinamajame rašte yra išdėstyti motyvai. Ten nurodoma, kad pasitaiko atvejų, kai vietoje jauniklio sumedžiojamas antrametis gyvūnas ar susidaro kitų problemų. Todėl siekiama suvienodinti terminus, ir aš čia nematau nieko blogo. O ką sugalvojo LMD – nežinau. Mes su jais apie tai nekalbėjome. Jie mūsų neklausia, mes jų irgi neklausinėjame. LMD pagal narių skaičių tarp šalyje veikiančių medžiotojų organizacijų yra ketvirta. Ten yra vienas žmogus – pagrindinis idėjų autorius. Jis labiausiai ir siūlo ilginti briedžių medžioklės terminus. Kaip sakoma, jeigu visiems tinka vienas sprendimas, jam dažniausiai atrodo kitaip. Tas žmogus medžioja Anykščių rajone kartu su vieno labai stipraus medžioklės klubo žmonėmis. Ten briedžių tikrai labai daug. Būna atvejų, kai vienos varomosios medžioklės metu sumedžiojami net šeši briedžiai – praktiškai visas sezono limitas per vieną medžioklę. Todėl pas juos situacija yra kitokia.

O Šiaurės Lietuvoje briedžių yra gerokai mažiau. Be to, dabar dar sunku prognozuoti, kaip keisis jų migracija, ypač pasikeitus situacijai pasienyje su Baltarusija, pastačius vielinę valstybės sieną. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad mūsų medžioklės klubo „Luknė“ plotuose nuolat gyvena maždaug 10–14 briedžių. Tas skaičius svyruoja – vienais metais sumažėja, kitais padidėja, nes gyvūnai migruoja. Mes prašome tokio limito, kuris leistų prireikus reguliuoti populiaciją, jeigu pradėtų didėti žala miškams ar jaunuolynams. Norisi, kad briedžių būtų tiek, kiek reikia normaliai populiacijai palaikyti, bet kad jie nedarytų didelės žalos.“

Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas MAŽĖTIS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 28 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Savaitgalio nelaimės: gaisre žuvo du žmonės, pusė iš beveik 200 gelbėjimo darbų – dėl stipraus vėjo

Penktadienį–sekmadienį šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 43 gaisrų ir atliko 203 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų žuvo du žmonės, o kitame vienas žmogus buvo traumuotas.
2026/10/13

Alytaus rajono senjorė rodo pavyzdį: amžius – ne riba gyventi aktyviai

Aktyvus gyvenimas neturi amžiaus ribų. Judėjimas, naujos patirtys, bendravimas ir noras mėgautis akimirka gali lydėti žmogų bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Svarbiausia – ne skaičius pase, o požiūris į save ir gyvenimą.
2026/10/13

Tyrimas: šeimos planą turi vos 3 proc. gyventojų, priedangos vietą žino du trečdaliai

Lietuvos gyventojai vis geriau žino, kaip elgtis išgirdus sirenas ir kur ieškoti saugios vietos kilus oro pavojui, tačiau realus pasirengimas krizėms dar atsilieka – naujausias Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) užsakymu atlikta...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Pats metas raugti kopūstus: keli triukai, kad pavyktų traškūs ir gardūs

Kopūstai – viena populiariausių lietuvių daržovių, ypač šaltuoju metų laiku. Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, rudenį jie dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose – iš kop...
2026/10/13

Kai maisto kilmė svarbi: vaikų darželis, kuris nori kurti ateitį be tarpininkų

Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną, mitybą ir atsakingą vartojimą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi maisto produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra akcentuoja...