Medžiotojų ir gyvulininkystės sektoriaus atstovai kreipėsi į ministrus: prašo strateginių veiksmų kovojant su AKM

Kaip akcentuojama kreipimesi, nuo 2014 m., kai AKM pirmąkart patvirtintas Lietuvoje (2014 m.), virusas buvo nustatytas daugiau nei 9300 šernų, tačiau šios ligos mastai yra žymiai didesni. Anot rašto iniciatorių, kitose šalyse pavyko likviduoti didžiąją dalį maro židinių, tačiau tam būtinas strateginis planas, kuris būtų nuosekliai įgyvendinamas.

„2023 metais VMVT pastangomis buvo bandoma parengti nacionalinį afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų planą, tačiau pritrūko tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir lyderystės.

Būtina kuo greičiau grįžti prie strategijos rengimo bei patvirtinimo. Reikia drastiškai sumažinti šernų populiaciją ir ją nuolat išlaikyti kaip galima mažesniame lygmenyje, tačiau tai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis konkretaus veiksmų plano, koordinuoto veikimo bei finansinių išteklių“, – rašoma kreipimesi.

Asociacijų atstovų teigimu, būtina parengti penkerių metų programą, kurioje būtų kryptingai siekiama eliminuoti esamus lokalius AKM židinius ir neleisti jiems plisti medžioklės plotuose.

Susiduria su didžiuliais nuostoliais

Kaip akcentuojama kreipimesi, šiuo metu plintantis maras kelia didžiulius iššūkius tiek medžiotojams, tiek žemės ūkio atstovams. Teigiama, kad dėl AKM prevencijos didėjo kiaulių laikytojų gamybos kaštai, atskirais laikotarpiais mažėdavo kiaulių supirkimo kainos, taip pat AKM užsikrėtę ūkiai turėdavo iš naujo atkurti kiaulių bandas.

Pabrėžiama ir tai, kad per 10 metų kiaulininkystės sektorius gavo apie 50 mln. Eur mažiau pajamų.

„AKM virusas šernų populiacijoje užkerta galimybę didinti užimtumą žemės ūkyje, mažina apsirūpinimą mėsos produktais, žlugdo gyvų kiaulių, bei mėsos ir mėsos gaminių eksportą, trukdo gauti didesnes ūkininkų ir mėsos perdirbėjų pajamas. Kadangi Lietuvoje tiesiog neliko teritorijos, kuri nebūtų AKM įtakos zonoje, daug pasaulio valstybių neįsileidžia lietuviškos kilmės kiaulienos ir jos gaminių“, – rašoma kreipimesi.

Rašto iniciatoriai akcentuoja, kad dideli medžioklės plotai tampa visiškai tušti, didžioji dalis šernų gaišta. Nesiimant strateginių veiksmų, šernų populiacijai atsikūrus, virusas vėl patenka į tuos pačius medžioklės plotus.

„Ši chaotinė situacija Lietuvoje gali tęstis dešimtmečius ir tai būtų nuostolinga visiems – medžiotojams, ūkininkams, mėsos perdirbėjams ir valstybei“, – pabrėžiama kreipimesi.

Asociacijų atstovai prašo aplinkos apsaugos ministro organizuoti pasitarimą dėl AKM išnaikinimo šernų populiacijoje plano rengimo bei patvirtinti priemones, kurios būtų įgyvendinamos per penkerius metus.

Š. m. birželio 14 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko iniciatyvą keliančių asociacijų ir ministerijos atstovų susitikimas, kuriame sutarta inicijuoti darbo grupę, kuri ieškotų probleminių klausimų galimų sprendimų. Šiuo metu laukiama darbo grupės sušaukimo ir iniciatyvos iš ministerijų.

LMŽD informacija

123rf nuotr.