Melagienos – ne vien psichologinių atakų instrumentas

Netikra medija, netikras interviu

Natūralu, kad medijų pripildytame pasaulyje propagandi­nės manipuliacijos technikos plinta plačiau ir naudojamos banalioms apgaulėms bei finansinėms aferoms. Tuo pat metu įžūlumu ir ciniškumu paprasti sukčiai nė kiek nenusileidžia informacinio karo pėstininkams, iš kurių mokosi.

Rugsėjo viduryje interneto pla­tybėse pastebėtas portalą „Delfi“ imituojantis puslapis. Jame buvo paskelbtas interviu su visuomenininku Andriumi Ta­pinu. Teigiama, esą jį kalbina žurnalistė Živilė Kruopaitė-Basiulė, o visuomenininkas neva atskleidė stebuklingą praturtėjimo pas­laptį.

Apie tai, kad ši publikacija yra netikra pranešė pati Ž. Kruo­paitė-Basiulė.

„Viskas yra FAKE (t.y. netik­ra), ir nežinau, kas nusprendė pasinaudoti mano vardu savo sukčiavimo schemoms įgyvendinti“, – pasipiktinusi rašė ji.

Akylam skaitytojui ir pačiam būtų ne taip sunku nustatyti, jog internete platinama publikacija yra netikra. Nors puslapis ir gana neblogai imituoja „Delfi“ portalą, galima atkreipti dėmesį į tai, kad jo adresas iš tikrųjų buvo kitoks, nei naudoja žiniasklaidos priemonė. Be to, Ž. Kruopaitė-Basiulė nedirba „Delfi“ portale.

Išties belieka spėlioti, kodėl, fabrikuodami publikaciją, sukčiai pasirinko būtent šios žurnalistės vardą, o ne kokio nors tikro portalo autoriaus. Galbūt dėl to, kad Ž. Kruopaitė-Basiulė yra gana žinoma – ne vien kaip žurnalistė, bet ir kaip populiarios knygos apie savo močiutę, buvusią partizanų ryšininkę, autorė. Pristatydama knygą ji važinėja po Lietuvą, dažnai yra kviečiama į įvairius renginius, jos vardas skamba informacinėje erdvėje.

Galiausiai ir pats aptariamas sufabrikuotas tekstas nepriminė tradicinio žurnalistinio pokalbio, o atrodė kaip prastai paslėpta internetinės investavimo platformos reklama.

Nesiimsiu vertinti jos patikimumo, bet turint galvoje, kokiais būdais ji yra reklamuojama, galima numanyti, kad nuo jos reikėtų laikytis atokiau. Neatmetama, jog tai net nėra reali investavimo platforma, o tiesiog internetiniai vartai, per kuriuos patiklūs žmonės suneša savo pinigus sukčiams.

Kaip ten bebūtų, pagal analogiją su juodąja propaganda ir juodaisiais ryšiais su visuomene, galima teigti, kad šiuo atveju turime savotišką juodosios reklamos pavyzdį.

Kai pelnomasi iš tragedijos

Būtina paminėti, kad tai yra ne pirmas atvejis, siekiant tokiu abejotinu būdu reklamuoti „investavimo platformą“. Šio teksto autoriui ir pačiam ne taip seniai teko atsitiktinai apsilankyti „Delfi“ naujienų portalą primenančiame puslapyje. Ten nuvedė nuoroda socialiniame tinkle. Iš pradžių net nesuvokiau, kad puslapis netik­ras, tačiau užteko šiek tiek paskaityti tariamą „Delfi“ publikaciją, kad suprasčiau, jog tai įžūli ir ciniška apgaulė.

Šįkart sukčiai pasinaudojo vi­­są Lietuvą sukrėtusia tragedi­ja, kai Vilniuje vasario pradžioje dingo 15-metis paauglys. Jo paieškos, kuriose dalyvavo ir gausios savanorių pajėgos, rezultatų nedavė. Tik gegužės 1 d. berniuko kūnas buvo aptiktas Neryje. Iki šiol nėra aišku, kas tapo šios tragedijos priežastimi. Tačiau sukčių sukurtas tekstas siūlė „paslapties atskleidimą“: melagienoje buvo teigiama, jog policija neva atliko kelis areštus, „susijusius su paauglio nužudymu“. Čia pat buvo pateikiamas interviu su tariamu jo draugu, kuris „atskleidė“, jog prieš mirtį paaug­lys užsiiminėjo investavimu internete, uždirbo didelius pinigus ir tapo auka tų, kurie norėjo juos pasisavinti... Ir pateikiama ir nuoroda į „investavimo platformą“, nešančią pasakiškus pelnus...

Žinoma, galima tik baisėtis sukčių ciniškumu ir įžūlumu, išnaudojant tikrą tragediją sa­vo tikslams. Kita vertus, matyt, čia tinka posakis, jog pinigai nekvepia, ypač, kai bandai juos „uždirbti“ abejotinais būdais.

Sklandus mechanizmas

Kalbant apie šiuos atvejus, kurių šaknys numanomai yra vienoje ir toje pačioje sukčiavimo schemoje, svarbu akcentuoti, kokie propagandinio manipuliavimo ir psichologinių operacijų principai buvo išnaudoti.

Pirmiausia – žinomos žiniask­laidos priemonės klastojimas, siekiant apgauti skaitytoją, užliūliuoti jo budrumą. Atitinkamai ir naratyvas patei­kiamas „straipsnio“ pavidalu, minint žinomus vardus, pasinaudojant plačiai nuskambėjusia istorija – visa tai tampa priemonėmis tikroviškumo iliuzijai sukurti.

Juodoji „investavimo platfor­mos“ reklama pateikiama, jos pavadinimą ir adresą minint lyg tarp kitko. Tuo tarpu „straipsnyje“ pasakojama istorija panaudojama kaip įrodymas, jog tai esąs tikras gausybės ragas (būtent investuodamas čia „praturtėjo Tapinas“, būtent dėl „įgyto fantastiško pelno nužudė paauglį“ ir kt.).

Verta akcentuoti, jog sukčiai pasinaudojo ir tam tikromis informacinio lauko tendencijomis. Greitos informacijos amžiuje mes iš tikrųjų kreipiame mažai dėmesio į tokias detales kaip tinklalapio adresas, bet rea­guojame į atpažįstamą dizainą, spalvas (beje, tuo nau­dojasi ir sukčiai, kuriantys ne­tik­­ras bankų, Sod­ros“ paskyras).

Dar vienas dalykas, kurį verta akcentuoti, yra tai, jog šiandien į internetinius naujienų portalus nemažai žmonių eina per nuorodas, kuriomis dalijamasi socialinėje medijoje, t.y. reaguojama į sudominusį pavadinimą, iliustraciją ir pan. O atidarius nuorodą, irgi dažniausiai netikrinamas adresas, nežiūrimą, patekta į tikrą žiniasklaidos puslapį ar į klastotę.

Natūralu ir tai, kad garsūs vardai traukia dėmesį, o sukčiai tai išnaudoja, siekiant apkvailinti patiklų interneto vartotoją. Beje, A. Tapinas ne kartą tapo informacinio išpuolio taikiniu – rugsėjo pradžioje internete plito žinia, jog jis neva buvo sulaikytas Latvijoje dėl „neaiškių pajamų“. Tiesa, galima sakyti, kad tada buvo taikomasi į jį patį, galimai norint atkeršyti už sėkmingas Ukrainos palaikymo akcijas.

Viktor DENISENKO, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

ŠILALĖS ARTOJAS