Melioracijos fondas jau sėkmingai veikia Skuodo rajone

„Ūkininko patarėjui“ pradėjus viešinti šią ŽŪM iniciatyvą, sulaukta žinios iš Skuodo rajono, kur panašus Melioracijos fondas sėkmingai veikia jau ne vienerius metus. Apie tai pasakoja Skuodo rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos narys, Skuodo rajono ūkininkų sąjungos tarybos narys Adomas STATKUS:

„Mums, Skuodo rajono ūkininkams, tokio Melioracijos fondo idėja kilo jau senokai. Pradžia buvo dar prieš 2018 metus. Sumanymas steigti šį fondą atsirado todėl, kad valstybės melioracijai skiriamos lėšos yra tik valstybei priklausiančių MIS remontui – melioracijos griovių, didžiųjų rinktuvų tvarkymams. O mažiau nei 12,5 cm diametro rinktuvai ir visi sausintuvai buvo apleisti, avarinės būklės drenažų sistemų gedimai pasidarė akivaizdūs. Pakelės buvo apsemtos, visi defektai lindo į akis ir nebuvo lėšų, už ką juos tvarkyti.

Pradėjome galvoti, ką galėtume padaryti. Tais metais buvo prastos klimato sąlygos ir kitos savivaldybės atleidinėjo ūkininkus bei sklypų savininkus nuo žemės mokesčio, nes jiems buvo sunku išgyventi. Mes, pasitarę su ūkininkais, sumąstėme tokią schemą: nereikėtų Skuodo rajone atleisti nuo žemės mokesčio, o už jį surinktas lėšas paskirti Melioracijos fondui. Dar šiek tiek lėšų buvo skirta iš savivaldybės biudžeto. Nusprendėme iš to fondo lėšų finansuoti melioracijos įrenginių gedimų tvarkymą. Kitais metais jau pasiūlėme savivaldybei nustatyti 1 Eur/ha didesnį žemės mokestį. Visas šias lėšas sujungėme ir sugebėjome sukaupti į Melioracijos fondą 170 tūkst., 2019-aisiais – 167 tūkst., 2020 m. – jau net 180 tūkst. eurų ir t. t.

Palyginkime – tai daug ar mažai? Valstybė mūsų savivaldybei kasmet atseikėja maždaug po 200 tūkst. eurų valstybei priklausantiems MIS prižiūrėti, tad palyginus su ta suma ir mūsų fonde sukauptas lėšas, gaunasi nemaži pinigai. Taip mes per kelerius metus sugebėjome ne tik pagražinti savo kraštovaizdį, bet ir ūkininkams padėti išvengti pelkių laukuose, nepatirti didesnių nuostolių žemės ūkio produkcijos gamyboje.

Vėliau to fondo lėšas pradėjome naudoti ir kitiems dalykams – vietinės reikšmės kelių priežiūrai bei remontui. Sutvarkėme visus žvyrkelius.

Buvo atsiradusi sąžiningo Melioracijos fondo panaudojimo problema. Žemės sklypų savininkai ėmė priekaištauti, kad jie visi deda pinigus į fondą lygiomis dalimis pagal turimų sklypų dydį, todėl ir naudą visi iš to turėtų gauti. Pradėjome galvoti, kaip tą fondą teisingiau panaudoti, nes vieno ūkininko žemėse daug MIS defektų, brangiai kainuojančių, pas kitą – mažiau. Nusprendėme riboti vienam asmeniui fondo lėšų kiekį. Šiandien vienas ūkininkas gali pasinaudoti 5 tūkst. eurų fondo lėšų per metus. O jeigu darbai visiems gedimams taisyti kainuoja brangiau, toks ūkininkas turi prisidėti savomis lėšomis.

Reikėtų atskiri dar ir tokius dalykus – jeigu reikia pinigų melioracijos griovio ar 12,5 cm ir didesnio diametro rinktuvų, kurie šiandien yra valstybės žinioje, remontams, tai darbai atliekami iš valstybės skiriamų lėšų melioracijai – iš tų 200 tūkst. eurų.

Kartais fondo pinigai panaudojami, kai reikia skubiai pataisyti kurias nors žiotis.

Mūsų Melioracijos fondo lėšos – tai savivaldybės lėšos ir žemės mokesčių pavidalu iš ūkininkų surinkti pinigai. Koks yra savivaldybės tarybos daugumos požiūris į žemės ūkį, nuo to dažnai priklauso ir fondui skiriamų lėšų dydis. Mat vieni politikai į tai žiūri rimčiau, kiti pradeda diskutuoti: juk savivaldybės biudžetas bendras visiems rajono gyventojams, tai kodėl dabar turime tuos pinigus dėti į fondą, gal kur nors kitur geriau būtų juos panaudoti? Tikrai yra tokių problemų fondo formavime.

Skuodo rajono savivaldybės tarybos nariai susitiko su rajono ūkininkų sąjungos nariais, tarėmės, ar plėsti tą fondą, o gal jo išvis nebereikia, ir ūkininkai vis dėlto nusprendė, kad reikia. Rudenį pradėsime dėlioti kitų metų savivaldybės biudžetą, reikės nustatyti ir žemės mokesčio dydį, todėl bandėme atsiklausti, kaip žemdirbiai reaguotų, jei mes, politikai, padidintume žemės mokestį, o kartu padidėtų ir fondas. Gautas bendras pritarimas, todėl pabandysime fondą padidinti, kad būtų įmanoma ūkininkams suteikti didesnės vertės paslaugų.

Planuojamas valstybinis Melioracijos fondas, apie kurį jau daug kalbama, bus kuriamas tik valstybei priklausantiems MIS rekonstruoti ir prižiūrėti. O ūkininkams priklausiančių smulkesnių melioracijos įrenginių priežiūra ir remontas turėtų būti atliekami tokių Melioracijos fondų, kokį turime Skuode, lėšomis. Toks esminis šių fondų skirtumas.

Aš skeptiškai žiūriu į tokius valstybės organizuojamus fondus, tokias iniciatyvas, nes gyvenime esu matęs, kaip tokie pinigai yra skirstomi. Jeigu tas fondas būtų sukurtas, valstybė tik pinigus surinktų ir atiduotų juos savivaldybėms, gal ir galėčiau pritarti tokiam dalykui. O jeigu valstybė pati pradėtų skirstyti tuos pinigus, nepritarčiau, nes atsiranda „vardinės“ taisyklės fiziniams ir juridiniams asmenims – kas prilenda, tas gauna, o kiti išvis nieko negauna... Tada iškrypsta ir išsigimsta visas reikalas, ir niekas nebepasitiki tokiais dalykais. Todėl ir ūkininkų pritarimą bus sunku gauti, jeigu valstybė pradės centralizuotai skirstyti pinigus, surenkamus nuo kiekvieno sklypo savininko hektaro.

Mano žiniomis, yra trys galimi projektiniai variantai ir tik vienas iš jų, kad surinktos lėšos būtų atiduodamos savivaldybėms. Ir jeigu tie, pavyzdžiui, rizikos fondai, kuriuos irgi bandoma kurti, neišlaikys protingumo ir teisingumo principų, tada ir pritarimo iš ūkininkų pusės jiems nebus.“

ŽŪK „Pienas LT“ nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.