Melioracijos griovių valymo (ne)tvarka

Kiekvieną darbą galima atlikti gerai, nesukeliant problemų ir konfliktų – tereikia pagarbos aplinkiniams. Deja, valdininkams ir jų samdomiems rangovams, matyt, labiau rūpi savi interesai ir pelnas, nes, nepaisant ūkininkų skundų, sunkiasvore melioracijos griovių technika traiškomi jų pasėliai, darbai atliekami ir naktimis, o paliktos provėžos primena karo apkasus. Klaipėdos r. ūkininkas Artūras Česnauskas ne kartą bandė pasipriešinti tokiai netvarkai, bet pastangos reikalauja daug laiko ir nervų, o rezultatų nesulaukiama, problemos kartojasi. Ūkininkas nutarė, kad vienintelis priešnuodis tam – viešumas, tad kreipėsi pagalbos į „Ūkininko patarėją“.

Samdyti rangovai nepaiso ribų

Žinomo Klaipėdos krašto ūkininko A. Česnausko laukai užima apie 600 ha, žemdirbys ne kartą apdovanotas už pavyzdingai tvarkomą ūkį. Pasak ūkininko, jam visada buvo svarbu, kad melioracijos sistema jo laukuose funkcionuotų gerai, tad pats stengiasi prižiūrėti melioracijos griovius, turi tam reikiamą techniką.

„Penkerius metus pagal programą patys valėme užpelkėjusius, karklais apaugusius melioracijos griovius, visa tai darėme labai atsakingai, tad grioviai ir laukai atrodė puikiai. Šį darbą vėliau perėmė Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Skelbė konkursus, ieškojo rangovų, kas galėtų tuos kanalus prižiūrėti. Prasidėjo problemos. Jau prieš porą metų teko pyktis su savivaldybe dėl rangovų technikos ištraiškytų pasėlių, suniokotų laukų. Atrodė, kad gal būt kažkas pasikeis, bet jų samdomų rangovų daromos nesąmonės nesiliauja, tad nebegaliu daugiau tylėti, nusprendžiau kreiptis į spaudą ir viską paviešinti“, – rėžė ūkininkas A. Česnauskas.

Anot jo, laimėję konkursą rangovai atvyksta tvarkyti melioracijos griovių nieko nepaisydami, jiems nesvarbu, važiuoti per pasėlius ar suartą, šlapią lauką, nesvarbus net paros metas. Po „tvarkytojų“ apsilankymo lieka giliausios provėžos, laukų pakraščiai atrodo kaip apkasai. Ūkininkui ne kartą teko gelbėti dirvoje užklimpusią, skęstančią jų techniką. Joks ūkiškai mąstantis žmogus, anot jo, tokiu metu nevažiuoja su sunkiasvore technika į laukus, tačiau samdytiems rangovams tai nė motais – juos spaudžia terminai, įsipareigojimai. Melioracijos griovių tvarkytojai ištraiškė ūkininko rapsus ir pupas, pridarė nuostolių, tačiau net ir nustačius žalą, niekas neskuba nei atsiprašyti, nei žalos atlyginti.

„Argi taip sunku susisiekti ir darbus suderinti su ūkininkais, pasidomėti, kada bus nuimtas derlius, be nuostolių kitiems atlikti savo darbą, juk visiems būtų gerai. Bet ne, jie žiūri tik savo interesų, dirba naktimis, partizaniniu būdu, o ant ūkininkų ir vietos gyventojų jiems nusispjauti. Atlėkė jų technika naktį, per pasėlius, žmonės galvojo, kad gal jau karas prasidėjo ir tankai atvažiavo. Kur matyta, kad toks darbas būtų daromas naktimis? Ta technika poška, trioškia, kriokia, visas kaimas nemiega. Bet kam tai rūpi? Jiems niekas naktimis nedraudžia dirbti, o ūkininkui ribojama viskas. Tikriausiai tie rangovai tiek darbų prisiėmę, kad nebespėja, tad ir nepaiso nieko. Jie žino, kad gyventojai pabambės ir viskas tuo baigsis, nes rasti teisybę ir pareikalauti tvarkos nėra jokių šansų. Kas iš to, jei po pykčių savivaldybė pažada samdyti kitus rangovus, tačiau šie labai gudriai sugeba tapti subrangovais. Į darbų konkursą pakiša kitą firmą, kuri laimi konkursą, o ši darbus perleidžia vėl tiems patiems netikėliams. Kas iš to, kad su savivaldybe ir rangovais barėmės, jie puikiausiai žino galiojančius įstatymus. Mūsų įstatymai tokie, kad tiesos negali rasti“, – liejo ŪP apmaudą Klaipėdos krašto ūkininkas.

Išieškoti žalą sunku

Anot A. Česnausko, Klaipėdos r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus ir rangovo pasirašytoje sutartyje yra numatyta, kad rangovas privalo atlyginti padarytą žalą. Tačiau, ką reiškia paskaičiuoti ir išieškoti žalą? Tai yra daug laiko reikalaujančios procedūros, kurių procesas vyksta ne vienoje institucijoje, o galiausiai sprendimas priimamas teisme. Ar turi ūkininkas laiko visu tuo užsiimti?

„Ūkininkas dirba laukus, juos prižiūri, o kažkokie netikėliai atvyksta, suniokoja juos ir paskui sako, įrodyk, kad mes tai padarėme, kaip tu tą žalą paskaičiuosi? Ne taip paprasta žalą įvertinti ir įrodyti. Žemės ūkio skyrius tikino, kad darys viską, jog tie nevykėliai rangovai daugiau nedalyvautų konkurse, tačiau šiemet, rugpjūtį, kai laukuose dar stovėjo vasariniai rapsai ir pupos, melioracijos griovių valyti atvykusi technika kiaurai pavarė per tuos mano pasėlius. Maždaug 5 metrų plotu pirmyn atgal ta jų technika varinėja po keletą kartų, lauko pakraštys kaip reikiant suniokojamas. Kai kreipiausi dėl to į savivaldybę, atvyko Žemės ūkio skyriaus specialistė, buvo nukultas aras rapsų ir pupų, bandyta paskaičiuoti padarytą žalą. Nustatė, kad nuostoliai siekia apie 450–500 eurų. Tačiau žala patirta ne tik dėl prarastų pasėlių, juk tą suniokotą žemę paskui reikia tvarkyti, lėkščiuoti, tai yra papildomas darbas ir sugaištas laikas, o kur dar visi tie aiškinimaisi su savivaldybe ir rangovais dėl žalos atlyginimo, įrodinėjimai. Kas ir kokiomis sumomis gali įvertinti, kiek tai atima laiko ir sveikatos“, – absurdiška tvarka stebėjosi A. Česnauskas.

Nors savivaldybė nustatė žalos vertę, ūkininkui buvo pasakyta, kad nustatytą žalą dar turi įvertinti Valstybinė grūdų inspekcija, o už jų darbą ir pažymą tektų susimokėti. Tuomet su tuo dokumentu A. Česnauskas turėtų kreiptis į teismą, kad įrodytų, jog tikrai buvo padaryta ir būtent tokio dydžio žala.

„Atsiduri tokioje padėtyje, kad nežinia, ar verta gaišti laiką. Man svarbu ne tiek pinigai, kiek pati moralė. Kodėl reikia įrodinėti tai, ko apskritai neturėtų būti? Ar ūkininkas turi žemę dirbti, ar po teismus vaikščioti? Kiekvienas turime dirbti savo darbą ir tai daryti atsakingai“, – tikino ūkininkas.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: Artūras Česnauskas, melioracijos grioviai, griovių valymas, melioracijos konkursai