Melioratoriai iš Vyriausybės gavo tik kišenpinigių

Daugelį metų Vyriausybės ir Seimo primirštai Lietuvos melioracijos sistemai nelauktai nusišypsojo laimė. Ir iš ten, iš kur melioratoriai pagalbos net nesitikėjo. Iš Vyriausybės sudaryto fondo ekonomikai po karantino stiprinti ir koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms žemės ūkiui mažinti melioratoriai gaus 7,5 mln. Eur, nors žmones šienavęs užkratas melioracijos grioviams ir drenažo vamzdžiams niekuo negalėjo pakenkti. Vis dėlto, melioratorių nuomone, ta parama – tik lašas melioracijos problemų jūroje.

Kuklus paskatinimas

„Šią paramą galėtume pavadinti kukliu paskatinimu. Suprantama, visada maloniau gauti, negu netekti. Papildomus pinigus panaudosime melioratorių atlyginimams išmokėti ir kitiems būtiniausiems reikalams. Norint sutvarkyti arba iš naujo įrengti melioracijos sistemas, reikia šešiskart daugiau pinigų. Per karantiną melioracijos įmonės nė karto nebuvo sustojusios. Joks melioratorius neužsikrėtė koronavirusu, nes vyrai dirbo laukuose, toli nuo miestų užkrato židinių“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas.

Neužteks kapitališkai rekonstruoti

Asociacijos pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerijos skirtomis lėšomis (pridėjus anksčiau gautus 11,4 mln. eurų) galbūt pavyks paremontuoti dirvų sausinimo, drėkinimo įrenginius, pašalinti valstybinių melioracijos sistemų avarinius gedimus, bet kapitališkai rekonstruoti tas sistemas tiek pinigų per mažai. Savivaldybių, kuriose gyvena 1 tūkst. gyventojų, projektams galės būti skiriama iki 10 proc. valstybei priklausantiems melioracijos statiniams remontuoti.

Nebegalės funkcionuoti

„Paskaičiuokime. Iki 1990 m. drenažo įrenginiais buvo nusausinta 2,5 mln. ha žemių. Per trisdešimt metų iki dabar – 6 tūkst, ha. Blogos būklės dirvų – 300 tūkst. ha.

2040 m. ateis kritinis laikotarpis, kai nesutvarkytos melioracijos sistemos nebegalės toliau funkcionuoti. Per 20 metų būtina rekonstruoti sistemas, kurios įrengtos 1,5 mln. ha žemių. Šį skaičių padauginkite iš 3 tūkst. eurų (tiek pinigų reikia vienam hektarui dirvų ir jose esantiems įrenginiams sutvarkyti). Gausite tikslią įspūdingą pinigų sumą, kurios mums trūksta. Dabartines biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas panaudosime valstybei priklausančiuose melioracijos grioviuose esančių drenažo sistemų užsiteršusioms žiotims atkimšti, hidrotechnikos statiniams prižiūrėti, melioracijos griovių šlaitams ir pagrioviams šienauti, krūmams kirsti. O sąnašų kaupimo vietose valysime griovių dugną“, – aiškino J. Račas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Alfredo Stasio Nausėdos nuomone, Vyriausybė tik pabarstė kraujuojančią melioratorių žaizdą „druskele“.

Baigia suirti milijardinis turtas

„Jeigu kas mano, kad melioratoriai gavo aukso gabalą – labai klysta. Anksčiau sulaukdavo daugiau. Melioratorių įvaizdis sumenko, jį reikia stiprinti. Iš Žemės ūkio ministerijos dingo atskiras Melioracijos departamentas. Vietoj jo – kažkoks apgailėtinas Žemės tvarkymo ir melioracijos skyrius. Po mūsų kojomis ūkininkų laukuose baigia suirti milijardo eurų vertės turtas, o visiems į tai nusispjauti. Dabar sausesnis gamtos ciklas, bet ateis lietingas laikotarpis. Tada labai gailėsimės prisiklausę neprofesionalių „įžvalgų“ ir lengvabūdiškai leidę gamtai, neatsakingiems valdininkams sugriauti melioracijos struktūras. Aplinkosaugininkai jau kėsinasi melioracijos įrenginius paversti žuvivaisos vietomis, retų, brangių paukštelių, meldinių nendrinukių gūžtomis kiaušinėliams dėti ir išperėti. Ta nendrinukė Lietuvoje tiek sudievinta, taip ja rūpinamasi. Įtariu, kad kažkas labai pasišildo rankas iš nendrinukės priežiūrai skirtų ES milijonų“, – piktinosi Seimo narys.

Paukščiai protingesni už valdininkus

A. S. Nausėda tvirtina, kad meldinė nendrinukė – svetimas, invazinis paukštis, todėl Lietuva neprivalo juo rūpintis.

„O mūsiškiai paukšteliai labai gajūs. Pilkasis žvirblelis puikiai prisitaiko bet kokiomis sąlygomis. Nereikia jo saugoti už milijonus eurų. Virš Lietuvos driekiasi paukščių migracijos takas. Olandijoje mėgstama medžioti laukines žąsis. Olandai įkūrė Rusnėje gamtos fondą, kuris prižiūri, kaip žąsys Lietuvoje nutupia atvirose vietovėse, gyvena kurį laiką, pailsėjusios, sutvirtėjusios keliauja atgal tuo pačiu maršrutu. Olandai jų jau laukia su užtaisytais šautuvais. Negalvokite, kad laukiniai paukščiai begalviai. Jie laikosi griežtos tvarkos ir hierarchijos. Protingesni už lietuviškuosius melioracijos naikintojus“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo parlamentaras.

Vokiškos tvarkos atgarsiai

A. S. Nausėda ragina dirvų priežiūros pasimokyti iš prieškario Mažosios Lietuvos, kuri priklausė Vokietijai.

„Gimiau Šilutės rajone. Dar prisimenu ten tvyrojusios vokiškos tvarkos atgarsius. Tarpukariu Mažosios Lietuvos laukai buvo nuolat valomi, sausinimo sistemos kruopščiai tvarkomos. Medžiai kertami, nendrės šienaujamos. Išdžiovintomis nend- rėmis lietuvininkai dengdavo trobų stogus. Dabar šis verslas išnyko. Šilutės rajone nendrės glėbiais pūva Kuršių marių pakrantėje, prie pelkių, pakelių grioviuose. Medžiai sutrūniję nuvirsta. O ar žinote, kas yra pūvantis medis? Žemės ūkio, miškų kenkėjų vabzdžių, jų lervų lizdas“, – tvirtino A. S. Nausėda.

Liūdnas tvarkingo kaimo likimas

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys priminė liūdną Šilutės r. Žalgirių kaimo likimą. „Iki 1923 m. ir 1939–1945 metais jis vadintas „Bismarko kolonija“ Vokietijos kanclerio Otto von Bismarcko garbei. Tarpukariu – tvarkingas ir sausas kaimas. O dabar tai saugoma teritorija, kraštovaizdžio draustinis. Jame draudžiami melioracijos darbai, daugybė likusių sausinimo kanalų valomi atmestinai. Todėl kaimas nuolat užliejamas per potvynius. Uždaroji akcinė bendrovė„Šilutės polderiai“ turi išlikti pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Panašios bendrovės Olandijoje, Lenkijoje tik valstybei gali priklausyti. Neprivatizuojamos. Lietuvos aplinkosaugininkai labai įsigalėję, visiems įsakinėja. Lenkijoje aplinkosauga rūpinasi gminos (seniūnijos), o Lietuvoje ši veikla visiškai centralizuota. Ūkininkams ir melioratoriams įsakinėjama iš sostinės“, – apgailestavo žemės ūkio inžinierius mechanikas A. S. Nausėda.

Nukentėjo labiausiai

Statistiniais duomenimis, Lietuvos melioracijos įrenginių naudotojai, daržovių augintojai, kurie iš valstybės kol kas nieko negavo, nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – žada naikinti vystančius, susiraukšlėjančius kalnus burokėlių, bulvių, svogūnų, morkų, kopūstų, kurių nepriėmė užsidarę viešbučiai, restoranai.

Daržininkai būgštauja, kad valdžia gali demagogiškai įrodinėti, esą tie 7, 5 mln. eurų yra ir parama daržovių sektoriui, nes melioratoriai tvarkys ne kieno nors kito, bet ūkininkų valdose esančius sausinimo įrenginius.

Iš stalčiaus ištraukta dotacija

„Nežinome, iš kokio stalčiaus ištraukta toji dotacija, kodėl melioratoriai ją gavo. Niekam ji kaip reikiant nepadės. Nei Dievui žvakė, nei velniui pagaikštis. Pinigų per mažai bent kiek pastebimiau paremontuoti drenažo vamzdžius“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Kėdainių r. ūkininkas Saulius Dambrauskas. Jis pats nuo koronaviruso pandemijos pasekmių ir karantino suvaržymų nenukentėjo. Visus svogūnus pardavė Lietuvoje, bulves eksportavo į Ukrainą, Moldovą, Italiją, Vokietiją, Lenkiją. Niekur neatsitrenkė į jokias kliūtis, uždarytas sienas.

Kitokių daržovių (burokėlių, kopūstų) S. Dambrauskas neaugina, todėl nieko negalėjo pasakyti apie kitų daržininkų nuostolius.

Gilios, įsisenėjusios problemos

Albertas GAPŠYS

^{Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas}

Melioratorių negalima supriešinti su daržininkais. Melioracijos problemos gilios, įsisenėjusios. Lietuvos dirvožemių būklė prasta. Ją būtinai reikia gerinti. Melioratoriams darbų iki kaklo. Melioracijos įmonėms nereikia gailėti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

O daržininkų finansavimo klausimas galutinai dar neišspręstas. Pernykščio derliaus daržovės tebeparduodamos. Kai jau bus suskaičiuoti visi daržininkystės nuostoliai, Vyriausybė tars savo žodį dėl paramos. Savų daržovių Lietuvai visada trūkdavo. Anksčiau būdavo būgštaujama, ar jų užteks iki kito derliaus. Tik šiemet – ar nereikės neparduotų daržovių sušerti kiaulėms.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas