Columbus +19,1 °C Rūkas
Pirmadienis, 30 Rgs 2024
Columbus +19,1 °C Rūkas
Pirmadienis, 30 Rgs 2024

Mėlynojo liežuvio liga įsisiautėjo
freepik.com nuotr.

Mėlynojo liežuvio liga įsisiautėjo

2024/09/23


Šiuo metu mėlynojo liežuvio virusas bene labiausiai siautėja Jungtinėje Karalystėje, kur kone kasdien fiksuojami ligos atvejai, o vadinamoji kontrolės zona jau apėmė visą Pietryčių Angliją. Tuo metu Vokietija, kurioje taip pat sudėtinga padėtis, sparčiai taiko vakcinaciją.

Išplito Jungtinėje Karalystėje

Britai nuo rugsėjo pradžios jau įvedė laikinosios kontrolės bei ribojimo zonas, kuriose draudžiamas bet koks galvijų judėjimas. Rugsėjo 4 d. buvo paskelbta 20 km kontrolės zona aplink Viternsį, Jorkšyro Rytų Raidingą. Patvirtinus trečiojo serotipo mėlynojo liežuvio ligos atvejus (BTV-3) keliose vietovėse Jorkšyro Rytų Ridinge ir Linkolnšyre, esama zona buvo atšaukta ir pakeista didesne ribojamąja zona, apimančia Jorkšyro Rytų Ridingą ir dalį Linkolnšyro.

Rugsėjo 10-11 d. stebėjimo zonoje patvirtinti dar trys BTV-3 atvejai, o laikinoji kontrolės zona dar išplėsta – dabar ten taikomi apribojimai visų galvijų judėjimui. Rugsėjo 17 d. kontrolės zoną minėtame regione teko dar išplėsti, nustačius kelis naujus atvejus.

Rugsėjo 21 d. užkrėsta teritorija dar labiau išplito, nustačius naujus atvejus netoli didesnės ribojimų zonos, apimančios Norfolką iki Kento bei Rytų Sasekso pakraščio, dvi kontrolės zonos dabar sujungtos ir dar labiau išplėstos. Dabar zonos taip pat apima visą Linkolnšyrą, Kembridžšyrą, Bedfordšyrą, Hertfordšyrą, visą Didįjį Londoną, Surį ir Vakarų Saseksą.

Britai šio mėnesio pradžioje paskelbė informaciją su žemėlapiais apie viruso išplitimą visoje Europoje.

Vakcinacija Vokietijoje

2023 m. spalio 12 d. Vokietijoje buvo aptiktas pirmasis mėlynojo liežuvio ligos (BTV-3) atvejis. Nuo to laiko didelėje Vokietijos dalyje kilo ir daugiau protrūkių.

Nuo 2024 m. liepos mėn. BTV-3 Vokietijoje gerokai išplito (daugiau nei 3500 atvejų, o nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. viruso atvejai fiksuojami kasdien).

Remiantis federalinės vyriausybės paskelbtu skubiu potvarkiu pradėtas ir vakcinų nuo BTV-3 naudojimas. Vakcinavimas sumažina klinikinius požymius ir viremiją (viruso buvimą kraujyje) po užsikrėtimo BTV-3 virusu. Tačiau vakcinacija nesuteikia visiškos apsaugos.

Neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos

Dabartinės Nyderlandų ataskaitos (2024 m. liepos mėn.) rodo, kad vakcinos yra saugios ir gerai toleruojamos avių bei galvijų. Kai kurie vakcinuoti gyvūnai taip pat sirgo BTV-3, o kai kurie krito. Tačiau vakcinuotų gyvūnų ligos eiga apskritai buvo daug lengvesnė nei nevakcinuotų gyvūnų.

Ar skiriasi trijų leidžiamų naudoti vakcinų apsaugos lygis, šiuo metu nežinoma. Taip pat neaišku, ar suserga tik tie gyvūnai, kurie buvo vakcinuoti vos vieną kartą, ar bazinės imunizacijos metu organizme nespėta sukurti pakankamos antikūnų apsaugos.

Bendradarbiaujant su įvairiomis federalinėmis žemėmis Vokietijoje buvo pradėti tolesni tyrimai, įrodantys vakcinacijos sėkmę po vienkartinės ir pakartotinės vakcinacijos. Vokietijos Nacionalinė mėlynojo liežuvio ligos etaloninė laboratorija rekomenduoja avis skiepyti du kartus kas 3-4 savaites. Šiuo metu manoma, kad skiepijimas inaktyvuotomis BTV-3 vakcinomis yra vienintelė veiksminga ūkinių gyvūnų apsaugos nuo užsikrėtimo ir kritimų priemonė.

Ligos istorija

Nuo 1998 m. dėl mėlynojo liežuvio ligos Europoje prarasta jau daugiau kaip 1,5 milijono avių. Iki tol liga periodiškai pasireikšdavo tik Portugalijoje ir Ispanijoje. 80-aisiais protrūkiai vis dažniau nustatomi Graikijoje. Tačiau nuo 1998 m. didžiausias ligos proveržis užfiksuotas Viduržemio jūros regione ir kasmet vis labiau plinta į Šiaurinę Europą, kur liga nebuvo nustatyta daugiau kaip 20 m. Nuo 1999 m. liga nustatoma Graikijos salose, vėliau pasireiškė Bulgarijoje, Turkijoje.

2001 m. apie ligą informavo Serbija, Kosovas ir Makedonija. Beveik tuo pat metu pastebėtas šios ligos plitimas iš pietinės dalies. 2001 m. Italija nustatė mėlynojo liežuvio ligą Sardinijos saloje ir žemyninėje Pietų Italijoje dalyje. Italijoje liga plito į šiaurines Italijos dalis - Lazio ir Toskanos regionus.

Netrukus liga išplito į Šiaurines Europos šalis, o šiuo metu jau pasireiškė Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Danijoje, Italijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Maltoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje.

Šiuo metu blogiausia padėtis yra Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Čia lietuvių kalba galima rasti visą informaciją apie šią ligą. Čia Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos informacija.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis