Ashburn +21,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +21,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Mėnesio eksponatas – senegalinis daugiapelekis

2023/09/12


Daugiapelekiai užima ypatingą vietą tarp šiuolaikinių ir iškastinių žuvų. Turi senovinių bruožų atskirų organų sandaroje – tokių nerasime nei vienoje žuvų grupėje – atraminį krūtininių pelekų skeletą, plaukimo pūslę ir išskirtinę nugarinių pelekų sandarą.

Paprastieji daugiapelekiai (Polypterus) – chordinių (Chordata) tipo, kaulinių žuvų (Osteichthyes) klasės, daugiapelekių (Polypteriformes) būrio, daugiapelekinių (Polypteridae) šeimos gentis. Šeimoje – 2 gentys, 11 rūšių.

Daugiapelekių kūnas labai pailgėjusiu liemeniu, gyvatiškas, galva stipriai suplota, burna didžiulė, aprūpinta kūgiškais dantukais. Maksimalus daugiapelekių kūno ilgis – 1,2 m, daugumos neviršija 30 cm. Kūnas padengtas rombiniais, tarpusavyje paslankiai sujungtais gonoidiniais žvynais, kurie sudaryti iš izopedino plokštelių, iš viršaus padengtų storu labai kietu gonoino sluoksniu. Žvynų šarvas gelbsti žuvį ir nuo priešų.

Išskirtiniai pelekai: nugarinis – tai virtinė mažų sudedamų pelekėlių (5–18), turinčių po vieną kietą spindulį, išsidėsčiusių išilgai visos nugaros, ir krūtininis, mėsingu pamatu prisegtas arti žiaunadangčio. Ramybės būvyje nugariniai pelekai glaudžiai prispausti prie nugaros, sujaudinta arba išgąsdinta žuvis staigiu judesiu pasitraukia, iškeldama juos lyg vėliavėles.

Daugiapelekiai turi savitą plaukimo pūslę – tai lyg primityvūs plaučiai, susidedantys iš didesnės dešiniosios ir mažesnės kairiosios dalių. Abi dalys sujungtos su žarnynu bendru kanalu, tai lyg papildomas kvėpavimo organas. Tokia plaukimo pūslė neturi nieko bendra su kitų kaulinių žuvų plaukimo pūsle, kuri atlieka hidrostatinio organo funkciją. Jei žuvies oda drėgna, ji gali kurį laiką kvėpuoti atmosferos oru. Vidinių šnervių daugiapelekiai neturi, tuo skiriasi nuo dvikvapių žuvų. Jie orą tiesiog nuryja.

Karščiausiomis dienos valandomis daugiapelekiai slepiasi tarp vandens augalų, atsirėmę į telkinio dugną krūtininiais pelekais ir uodega. Temstant suaktyvėja, išplaukia ieškoti maisto. Daugiapelekių maistas – tai vabzdžiai, vėžiagyviai, moliuskai, varlės, žuvys, netgi augalų fragmentai ir sėklos. Žuvų regėjimas labai silpnas, todėl medžioklėje pasikliauja uosle. Akvariume neatsisako sauso ir šaldyto maisto, sliekų ar kitų žemėje gyvenančių kirmėlių.

Daugiapelekiai neršia rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, prasidėjus liūčių sezonui ir patvinus upėms. Neršia išimtinai tik užlietose žemumose. Ikreliai smulkūs, panašūs į kanapių ir sorų sėklas. Išsiritę lervos turi išorinius žiauninius lapelius, kurie išnyksta maždaug po 2 savaičių. Vandens lygiui nukritus, suaugę žuvys ir mailius grįžta į upes.

Dauguma daugiapelekių rūšių žuvų naudojamos maistui ir vertinamos vietos gyventojų dėl skanios baltos mėsos. Jų žvynai tokie tvirti, kad nuskusti ar įpjauti sugautą žuvį neįmanoma. Išvirus žvynų šarvas lengvai atsiskiria nuo raumenų.

Daugiapelekiai – Nilo ir Afrikos atogrąžų upių ir ežerų gėlavandenės žuvys. Iškastinės formos žinomos iš Pietų Amerikos žemyno. Sutinkami negiliose klampynėse ir lagūnose, laikinai užliejamose vietovėse, dažniausiai drumstuose upių pakraščių ir seklumų vandenyse, kur ramiai guli arba juda, tingiai vingiuodami kūnu.

Nuo XX a. pradžios daugiapelekiai auginami akvariumuose. Ryškios, neįprastos žuvys labai mėgstamos. Jaukios – pripranta prie šeimininko, ima maistą iš rankų. Jų laikymas didelių sunkumų nesudaro – žuvys neišrankios ir ištvermingos, pakelia temperatūros svyravimus, užterštumą, tačiau dėl grobuoniškos prigimties buvimas su kitų rūšių žuvimis gana trumpas, laikyti ypač su smulkiomis žuvytėmis nepatartina. Jei akvariumas nepakankamai erdvus, žuvys konfliktuoja ir tarpusavyje. Auginant daugiapelekius akvariumuose, būtinai reikalingas akvariumo dangtis, nes žuvis gali išlipti ir gana toli nukeliauti. Tačiau, jei negalės įkvėpti oro, žus po 2 – 3 valandų, be vandens gali išgyventi dvigubai ilgiau. Nelaisvėje gali išgyventi daugiau nei 30 metų.

 

Kauno Tado Ivanausko muziejaus informacija

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

Pastaruoju metu daug kalbama apie labai gerą žiemkenčių būklę, ypač žieminiai rapsai alsuoja produktyvumu. Tačiau daugybė tarpusavyje susipynusių pokyčių ir veiksnių kelia naujas rizikas ir tam tikrą netikrumą. Šiuolaikinis žemės ūkis susid...
2024/05/23

171 Lietuvos įmonė gaus į 11,3 mln. eurų ES finansavimo savo eksporto galimybių gerinimui

Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros pas...
2024/05/23

Įprasmintas devynių kaimų atminimas

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyvent...
2024/05/23

Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostų deklaravimas pagal 4 GAAB standartą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo pakeitimas.
2024/05/23

Daržovės kibiruose: kompaktiška ir patogu

Kai kurie daržininkai bent dalį daržovių augina ne lysvėse, bet kibiruose. Juose be vargo auga pomidorai, agurkai, paprikos, braškės. Ar tikrai toks sprendimas turi pranašumų? Kokių?
2024/05/23

Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Praėjusį sekmadienį vos per 15 minučių kruša soduose sunaikino absoliučiai visą šių metų derlių, tačiau jos pasekmės vaismedžiams bus juntamos dar kokius dvejus metus. Tai – tikras Armagedonas, sako už galvų susiėmę Lenkijos so...
2024/05/23

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga.
2024/05/23

Seime – idėja gaminantiems vartotojams leisti pertekline elektra aprūpinti šeimos narius

Grupė Seimo narių siūlo liberalizuoti gaminančių vartotojų pagamintos perteklinės elektros pardavimą. Nuo 2025 metų sausio siūloma gaminantiems vartotojams leisti tokią elektrą skirti šeimos nariams – tėvams, vaikams, broliams, s...