Mėsinės galvijininkystės ūkio pelningumo rezervas – tikslesnė mėsinių galvijų atranka

Tikslingas mėsinių galvijų veislės pasirinkimas labai svarbus, siekiant geriausios ekonominės naudos. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane skiriamas dėmesys ir lėšos produktyvumo didinimui ūkiuose. Produktyvumo kontrolė – viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant mėsos gamybos efektyvumą. Šie elementai prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės gyvulininkystės produktų gamybos.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane konstatuojamas kokybiškos mėsos trūkumas: mažėjantis skerdimų skaičius Lietuvos įmonėse, apie 60 proc. galvijienos gaunama iš paskerstų karvių ir telyčių, kurios neužtikrina aukštos skerdenų ir mėsos kokybės. Pagal SEUROP klasifikaciją ES šalyse U ir R raumeningumo klasėms priskiriama didžioji dalis skerdenų, o štai Lietuvoje – tik 19 proc. visų galvijų skerdenų. Be to, mėsinių galvijų užauginimo sąnaudos yra didelės.

Mėsinių galvijų (grynaveislių ir (arba) mišrūnų) augintojai, kol priaugina galviją iki tinkamo svorio ir gauna už jį pajamas, t. y. apie 1,5 m., patiria daug išlaidų. Todėl, siekiant sutrumpinti auginamo mėsinio galvijo laikotarpį ir gauti didesnę bei aukštesnės kokybės skerdieną, būtina gerinti auginamų mėsinių galvijų savybes. Mėsinių galvijų genominiai tyrimai leidžia sužinoti geriausias galvijų savybes labai ankstyvame amžiuje.

Sektorius turi didelį plėtros potencialą, bet svarbi tiksli galvijų atranka

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje turi didelį plėtros potencialą. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičius per dvejus metus padidėjo 12 proc. nuo 62 936 iki 71 577 galvijų.

Mėsinės galvijininkystės ūkių pelningumas priklauso nuo galvijų veislių paveldimųjų savybių ir jų panaudojimo, gerinant galvijų augimo spartą, pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę. Veisiant galvijus labai svarbus objektyvus ir tikslus prieauglio vertinimas, siekiant kurti produktyvią bandą. Veislinių galvijų kaina nėra maža ir labai svarbu, kokio genetinio potencialo galvijai pasiekia Lietuvą.

VDU ŽŪA įgyvendinamo projekto „Mėsinių galvijų ekonomiškai naudingų savybių genetinis nustatymas“ tikslas yra suteikti žinių ūkininkams apie inovatyvių metodų panaudojimą tiksliai galvijų atrankai ir parankai. Tai sudarys galimybę ūkininkams atrinkti pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius jaunus galvijus tolimesniam veisimui.

Galvijų genetiniai tyrimai ir vertinimai sparčiai vystosi dėl naujų technologinių galimybių: tūkstančių vieno nukleotido polimorfizmo nustatymo, priimtinos kainos ir trumpo tyrimo laiko. Šiuo metu vyrauja dvi pagrindinės genominių tyrimų kryptys: genominė atranka tarp tos pačios veislės galvijų (wbGS) ir genominė atranka, lyginant su skirtingų veislių etaloninėmis populiacijomis. Tradiciniais tapusius galvijų vertinimus BLUP (best linear unbiased prediction), EBV (es-timated breeding value) keičia GBLUP ir GEBV, SNP-BLUP – metodai, vertinantys fenotipo ir genotipo santykį, kuris grįstas genominiais duomenimis. Galvijų vertinimas, atsižvelgiant į nustatytas genomines savybes, yra tikslesnis už vien tik fenotipinį galvijo vertinimą.

Pirmasis toks tyrimas Lietuvoje

Projekte dalyvaujantys ūkiai pasirinkti tikslingai – tokie, kuriuose auginami Lietuvoje populiariausi mėsiniai galvijai: angusai, limuzinai, šarolė. Šių veislių ekonomiškai naudingų genų kombinacijos plačiai tyrinėjamos kitose Europos Sąjungos šalyse, bei JAV. Pasirinkimui vienas iš kriterijų yra laikomų galvijų skaičius. Tai ūkiai, turintys grynaveisles ir skaitligumu pasižyminčias galvijų bandas. Genetinių tyrimų patikimumo vienas iš svarbiausių kriterijų yra ištirtų atvejų skaičius.

Prieš įdiegiant parodomąjį bandymą ūkiuose, labai svarbus ūkių pasirengimas parodomajam bandymui, t.y. ūkiuose turi būti vykdomi galvijų kontroliniai svėrimai, atlikti eksterjero vertinimai arba pasiruošimas ir galimybė atlikti juos ūkyje, tikslūs kilmės dokumentai, bent dalis turi turėti atliktus galvijų DNR profilius.

Šis tyrimas yra pirmas Lietuvoje, kuris reikalauja detalaus ir atidaus pasiruošimo, leidžiančio tiksliai įvertinti tiriamų genų kombinacijų įtaką ekonomiškai naudingoms galvijų savybėms.

Projekto įgyvendinimo metu vyksta šviečiamieji renginiai skirtinguose Lietuvos rajonuose. Pasidalijimo patirtimi grupių susitikimai vyksta vieną kartą per tris mėnesius, o seminarai, lauko dienos – pagal patvirtintą renginių grafiką. Šviečiamųjų renginių metu pristatome gautus rezultatus, pateikiame rekomendacijas dėl veislei skirtų pakaitinių gyvulių bei detalią informaciją apie gyvulių turimus ekonomiškai naudingus genotipus, tokius kaip augimo greitis, mėsos mamuriškumas, minkštumas ir kt. Projekto metu ūkininkams bus pademonstruoti inovatyvūs metodai, leidžiantys vykdyti efektyvią atranką pagal ekonomiškai naudingas savybes.