Kaunas +3,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026
Kaunas +3,2 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026




Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.

Dr. Edita MEŠKINYTĖ
VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos ir inovacijų centro vadovė,  
dr. Irma RAŽANSKĖ
VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos ir inovacijų centro mokslo darbuotoja 

Mėsinės galvijininkystės ūkio pelningumo rezervas – tikslesnė mėsinių galvijų atranka

2024/12/23


Padidink tekstą

Mėsinė galvijininkystė yra svarbus žemės ūkio sektorius Lietuvoje. Jo plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, pakankama pašarų bazė, sukaupta patirtis, išvystytos modernios skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės. Plėtojant šį sektorių, ūkininkavimą galima išsaugoti ir vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, kuriose augalininkystė sukuria mažą pridėtinę vertę. VDU ŽŪA mokslininkų įgyvendinamas projektas „Mėsinių galvijų ekonomiškai naudingų savybių genetinis nustatymas“ įžvalgomis.

Tikslingas mėsinių galvijų veislės pasirinkimas labai svarbus, siekiant geriausios ekonominės naudos. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane skiriamas dėmesys ir lėšos produktyvumo didinimui ūkiuose. Produktyvumo kontrolė – viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant mėsos gamybos efektyvumą. Šie elementai prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės gyvulininkystės produktų gamybos.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane konstatuojamas kokybiškos mėsos trūkumas: mažėjantis skerdimų skaičius Lietuvos įmonėse, apie 60 proc. galvijienos gaunama iš paskerstų karvių ir telyčių, kurios neužtikrina aukštos skerdenų ir mėsos kokybės. Pagal SEUROP klasifikaciją ES šalyse U ir R raumeningumo klasėms priskiriama didžioji dalis skerdenų, o štai Lietuvoje – tik 19 proc. visų galvijų skerdenų. Be to, mėsinių galvijų užauginimo sąnaudos yra didelės.

Mėsinių galvijų (grynaveislių ir (arba) mišrūnų) augintojai, kol priaugina galviją iki tinkamo svorio ir gauna už jį pajamas, t. y. apie 1,5 m., patiria daug išlaidų. Todėl, siekiant sutrumpinti auginamo mėsinio galvijo laikotarpį ir gauti didesnę bei aukštesnės kokybės skerdieną, būtina gerinti auginamų mėsinių galvijų savybes. Mėsinių galvijų genominiai tyrimai leidžia sužinoti geriausias galvijų savybes labai ankstyvame amžiuje.

Sektorius turi didelį plėtros potencialą, bet svarbi tiksli galvijų atranka

Mėsinė galvijininkystė Lietuvoje turi didelį plėtros potencialą. Grynaveislių mėsinių galvijų skaičius per dvejus metus padidėjo 12 proc. nuo 62 936 iki 71 577 galvijų.

Mėsinės galvijininkystės ūkių pelningumas priklauso nuo galvijų veislių paveldimųjų savybių ir jų panaudojimo, gerinant galvijų augimo spartą, pašarų panaudojimą, eksterjerą, raumeningumą, skerdenų ir mėsos kokybę. Veisiant galvijus labai svarbus objektyvus ir tikslus prieauglio vertinimas, siekiant kurti produktyvią bandą. Veislinių galvijų kaina nėra maža ir labai svarbu, kokio genetinio potencialo galvijai pasiekia Lietuvą.

VDU ŽŪA įgyvendinamo projekto „Mėsinių galvijų ekonomiškai naudingų savybių genetinis nustatymas“ tikslas yra suteikti žinių ūkininkams apie inovatyvių metodų panaudojimą tiksliai galvijų atrankai ir parankai. Tai sudarys galimybę ūkininkams atrinkti pageidaujamomis savybėmis pasižyminčius jaunus galvijus tolimesniam veisimui.

Galvijų genetiniai tyrimai ir vertinimai sparčiai vystosi dėl naujų technologinių galimybių: tūkstančių vieno nukleotido polimorfizmo nustatymo, priimtinos kainos ir trumpo tyrimo laiko. Šiuo metu vyrauja dvi pagrindinės genominių tyrimų kryptys: genominė atranka tarp tos pačios veislės galvijų (wbGS) ir genominė atranka, lyginant su skirtingų veislių etaloninėmis populiacijomis. Tradiciniais tapusius galvijų vertinimus BLUP (best linear unbiased prediction), EBV (es-timated breeding value) keičia GBLUP ir GEBV, SNP-BLUP – metodai, vertinantys fenotipo ir genotipo santykį, kuris grįstas genominiais duomenimis. Galvijų vertinimas, atsižvelgiant į nustatytas genomines savybes, yra tikslesnis už vien tik fenotipinį galvijo vertinimą.

Pirmasis toks tyrimas Lietuvoje

Projekte dalyvaujantys ūkiai pasirinkti tikslingai – tokie, kuriuose auginami Lietuvoje populiariausi mėsiniai galvijai: angusai, limuzinai, šarolė. Šių veislių ekonomiškai naudingų genų kombinacijos plačiai tyrinėjamos kitose Europos Sąjungos šalyse, bei JAV. Pasirinkimui vienas iš kriterijų yra laikomų galvijų skaičius. Tai ūkiai, turintys grynaveisles ir skaitligumu pasižyminčias galvijų bandas. Genetinių tyrimų patikimumo vienas iš svarbiausių kriterijų yra ištirtų atvejų skaičius.

Prieš įdiegiant parodomąjį bandymą ūkiuose, labai svarbus ūkių pasirengimas parodomajam bandymui, t.y. ūkiuose turi būti vykdomi galvijų kontroliniai svėrimai, atlikti eksterjero vertinimai arba pasiruošimas ir galimybė atlikti juos ūkyje, tikslūs kilmės dokumentai, bent dalis turi turėti atliktus galvijų DNR profilius.

Šis tyrimas yra pirmas Lietuvoje, kuris reikalauja detalaus ir atidaus pasiruošimo, leidžiančio tiksliai įvertinti tiriamų genų kombinacijų įtaką ekonomiškai naudingoms galvijų savybėms.

Projekto įgyvendinimo metu vyksta šviečiamieji renginiai skirtinguose Lietuvos rajonuose. Pasidalijimo patirtimi grupių susitikimai vyksta vieną kartą per tris mėnesius, o seminarai, lauko dienos – pagal patvirtintą renginių grafiką. Šviečiamųjų renginių metu pristatome gautus rezultatus, pateikiame rekomendacijas dėl veislei skirtų pakaitinių gyvulių bei detalią informaciją apie gyvulių turimus ekonomiškai naudingus genotipus, tokius kaip augimo greitis, mėsos mamuriškumas, minkštumas ir kt. Projekto metu ūkininkams bus pademonstruoti inovatyvūs metodai, leidžiantys vykdyti efektyvią atranką pagal ekonomiškai naudingas savybes.

marmurine mesa
Marmuriškos mėsos pavyzdys. Ion 530 lustas, kuriame atliekamas didelio kiekio nukleotidų polimorfizmo nustatymo procesas.

Projekto uždaviniai:

- Didinti mėsinių galvijų produktyvumą, gerinti produkcijos kokybę ir mažinti produkcijos savikainą bei aplinkos oro taršą mėsinių galvijų auginimo ūkiuose naudojant inovatyvius genetinius metodus;

- Nustatyti ekonomiškai naudingus genotipus kergiamo amžiaus limuzinų, šarole, angusų veislių telyčioms ir buliukams, optimizuoti galvijų parinkimus veislei bei mėsos kokybei subendrinus gautus genetinius ir fenotipinius vertinimus;

-Organizuojant parodomuosius bandymus, lauko dienas, seminarus, pasidalijimo patirtimi grupių susitikimus, konferenciją bei skelbiant straipsnius plėtoti mokslo naujovių sklaidą žemės ūkyje ir padėti diegti genetines inovacijas mėsinių galvijų auginimo ūkiuose;

- Stiprinti dirbančiųjų mėsinių galvijų auginimo ūkiuose įgūdžius ir gebėjimus analizuoti, vertinti bei efektyviai diegti inovacijas, siekiant įgyvendinti aukštos genetinės vertės gyvūnų veisimą, aplinkos apsaugos, mėsos kokybės reikalavimus bei didinti ūkių pelningumą kintančios rinkos sąlygomis.

Dalintis
2026/11/16

Už siekį išlikti – NMA sankcijos

Prieš beveik šešerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų paramos programa ir pradėję auginti danielius ar elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Tačiau dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų eksporto rinka už...
2026/11/16

Biometanu važiuoti jau pigiau nei dyzelinu: ekspertai ragina vežėjus nepraleisti galimybės

Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje jau gali būti ekonomiškai naudingesni už dyzelinius, o artimiausiais metais šis skirtumas turėtų dar labiau išaugti. Energetikos ekspertų skaičiavimais, vienas biometaną naudojantis vilkikas...
2026/11/16

R. Ežerskienė: Kodėl švietimo nevertiname kaip ilgiausios Lietuvos investicijos?

Bankas, vertindamas investiciją, paprastai užduoda keturis klausimus. Kiek ji kainuoja? Kokią grąžą sukuria? Kas gali tą grąžą sumažinti? Ir kas priima sprendimą bei kokiam laikotarpiui? Tačiau nors švietimas yra ilgiausia Lietuvos investic...
2026/11/16

Savaitgalį gaisre žuvo žmogus, degė gyventojų būstai, garažai, automobiliai

Per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 45 gaisrų ir atliko 80 gelbėjimo darbų. Gaisruose vienas žmogus žuvo, o du buvo traumuoti. Iš vandens telkinių ištrauktas vienas skenduolis.
2026/11/16

Nuo vienos karvės – iki „Pasiutusių angusų“ ūkio

Šilutės r. Paleičių kaime nuo 1994 m. ūkininkauja Dalia ir Eugenijus Šulskiai. Pradėję savo ūkį kurti nuo vienos karvutės, dviejų veršelių ir devynių paršelių, dabar ūkininkai laiko šešias dešimtis ...
2026/11/16

Dirbo užsienyje, o Lietuvoje gavo nedarbo išmokas: nustatyti piktnaudžiavimo atvejai

Lietuvoje registruoti bedarbiai, kurie tuo pat metu dirba ir gauna darbo pajamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, neturėtų tikėtis, kad tokia veikla liks nepastebėta. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) koordinuojamo Tarpinstitucinio bendradarb...
2026/11/16

Viešvilės miške žvėrys rodosi lyg ant podiumo

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate įrengtos vaizdo stebėjimo kameros atskleidė čia užklystančių žvėrių įvairovę.
2026/11/16

Varėnos viešojoje bibliotekoje atidaryta talentingų jaunųjų drožėjų darbų paroda

Varėnos viešojoje bibliotekoje lapkričio 4 dieną atidaryta jaunųjų tautodailininkų Mato Banio ir Igno Voverio medžio drožybos darbų paroda. Mokytojo Algirdo Juškevičiaus ugdytiniai savo talentu, kruopštumu ir meile tradiciniam...