Mėsiniai galvijai – iš plastilino?

Kreipėsi į redakciją

Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją paskambinusi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) narė Aldona, nenorėjusi viešinti savo pavardės (tikroji pavardė redakcijai žinoma), teiravosi apie paramą žemės ūkiui. „Žemės ūkio ministro paklauskite, kaip galėtų padėti mėsinių galvijų augintojams. Niekada negavome jokios paramos. Sutinku, kad pienininkams sunku melžti karves, bet mėsinės karvės ne iš plastilino, jos irgi ėsti nori. Apskritai, ar ministras galvoja, kaip kitiems ūkininkams gyventi? Mes girdime, kad Lietuva iš ES žemės ūkiui gavo išskirtinę finansinę paramą – 10,66 mln. eurų – ir kad ji atiteks pienininkams. O kur daržininkai, kiti sektoriai? Jei gerai suprantu, kitiems sektoriams nieko neskirs, viskas atiteks pienininkams. Aišku, gal ir mūsų LMGAGA yra primigusi, nesikreipia į ministeriją, nieko neprašo“, – apmaudą išsakė redakcijos pašnekovė.

Pasak Aldonos, šie metai mėsinių galvijų augintojams – sunkūs, gyvulių supirkimo kainos krinta. Supirkėjai už 600 kg sveriančią karvę siūlo 1,25 Eur/kg, už mėsinius bulius, sveriančius 600 kg ir daugiau, – 1,80–2 Eur/kg. „Kainų nėra. Lenkai, tikrąja ta žodžio prasme, nosis rauko. Mes turime mišrų ūkį, jį gryniname ir kasmet atjunkytus gyvulius parduodame į Lenkiją. Sausį pardavėme 42 pieninius buliukus, už kuriuos lenkai sumokėjo padorią kainą. Tuo metu jie klausinėjo, gal turime dar ką nors jiems parduoti. Šiemet lenkai ir vėl atvažiavo. Pasiūlėme 20 buliukų, kuriuos patys auginome. Jie nosį rauko, sako, kad per brangu ir kad ūkininkai dviejų parų veršelius po 15 Eur parduoda, o šimtinius pieninius buliukus – po 200 Eur. Kam mums parduoti ir krauti gyvulius į furgonus, jei tiek pat moka ir vietiniai supirkėjai“, – ŪP pasakojo moteris.

Ragino sukrusti

Redakcijos pašnekovė gyvulių lenkams nepardavė, juos iki šiol šeria brangiais pašarais, įsigytais iš kitų ūkių. „Lenkai nepuola pirkti gyvulių. Jiems jų nebereikia. Tai kas bus rudenį? Neįsivaizduoju, kaip reikės gyventi. Kodėl visi mėsinių galvijų augintojai tyli? Pikta, kad tyli“, – nuoskaudas liejo ūkininkė, ragindama sukrusti ir kitus LMGAGA narius.

ŪP kalbintas Šilalės rajone ūkininkaujantis Andrius Baublys sakė, kad kiekviename mėsinių galvijų ūkyje yra tokių pačių problemų. „Kalbant apie pašarus, nėra skirtumo: ar žolė auginama pieninei karvei, ar mėsinei. Žolės, ypač pirmos, šiemet trūko. Kas dėl paramos? Sutinku, kad pienininkams sąlygos paramoms gauti yra lengvesnės. Tačiau pienininkų labiausiai ir mažėja“, – akcentavo A. Baublys. Būdamas LMGAGA tarybos nariu Andrius analizuodavo statistiką ir matydavo, kad mėsinės gyvulininkystės sektorius yra šiek tiek augantis. „Galvoju, kad tą patį mato ir ministerija, todėl pinigus kreipia į tą sektorių, kuris yra besitraukiantis“, – nuomonę išsakė LMGAGA narys.

Utenos r. ūkininkaujantis Mindaugas Kinderis teigė, kad mūsų valstybė dėl sausros aiškiai pasakė, kad nenori prisidėti ir padėti, ir šalyje neskelbė ekstremalios situacijos. Todėl ūkininkai patys turi suktis kaip gali. „O dėl gyvulių supirkimo žemų kainų aš įsivaizduoju, kad turime vienintelį efektyvų kelią – kooperaciją. Problemas turime išspręsti patys, todėl čia ministerija nepadės“, – nuomonę išsakė M. Kinderis. Mėsinių galvijų augintojas ŪP sakė, kad Lietuvos rinka – maža, todėl perdirbėjai naudojasi rinkos padėtimi siūlydami mažas kainas, o ūkininkai sukasi kaip išgali: vieni nutraukia veiklą, kiti – galvoja susimažinti galvijų skaičių.

Žmonės – nusivylę

LMGAGA tarybos narė, Pagėgių savivaldybėje išskirtinėse Nemuno užliejamose pievose mėsinius galvijus auginanti Laura Mišeikienė atviravo, kad asociacijos nariai jokio oficialaus kreipimosi dėl esamų problemų tarybai nepateikė. „Dėl šiųmetės sausros situacija yra tragiška. Šį klausimą kėliau taryboje ir nutarėme, kad asociacija oficialiai kreipsis į ministeriją. Prašysime ne pinigų. Prašysime, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama šių metų rezultatus, lanksčiau pažiūrėtų į įsipareigojimus, kuriuos reikia įvykdyti dalyvaujant paramose. Situacija yra labai prasta ne vien dėl pašarų, bet ir dėl gyvulių supirkimo kainų, kurios staigiai krito daugiau nei 20 proc. Todėl žmonės išparduoda ne tik bandas, bet ir ūkius. Pati ūkininkauju Nemuno žemupyje, gyvuliai ganosi pievose, kurios kasmet būdavo gausiai užliejamos, tačiau šiemet ir jos išdegė. Mes niekada vasarą gyvulių papildomai nešerdavome, pašaro užtekdavo. Pirmi metai, kai vasarą vežame gyvuliams pašarų rulonus. Todėl manau, kad gyvulius auginantys žmonės tyli, bet jie yra nusivylę, rankas nuleidę, nieko nebesitiki. O valdžiai yra lengviausia pasakyti, kad pinigų nėra, kad Europos Komisijos reglamentai neleidžia to ar ano. O kas patikrins kas ką leidžia ir kur pinigai vaikšto? Metai iš metų girdime, kad niekuo negali padėti, tai ir nežinau... Prastai yra visoje Lietuvoje, daug savivaldybių nepaskelbė ekstremalios situacijos ir tai užkerta labai daug kelių. Nesvarbu, kad pradėjo lyti, žolės augimo procesai sustojo, viskas vėluoja, lietus nebegelbėja“, – paaiškino L. Mišeikienė.

Lieka už borto

LMGAGA tarybos narė L. Mišeikienė, išreikšdama pagarbą pieno ūkiams, dirbantiems labai sunkų darbą, priminė, kad ir mėsinius gyvulius nėra lengva auginti, nes reikia ganyklas paruošti, jas šienauti, gyvulius prižiūrėti ir kt. „Mėsinis gyvulys yra ta pati karvė, ne iš kosmoso. Mes, mėsinių galvijų augintojai, gal ramesni esame, tylesni. Todėl ir liekame už borto“, – pridūrė redakcijos pašnekovė.

Kita LMGAGA tarybos narė Eglė Butkienė teigė, kad nėra taip, jog asociacija nieko nedaro. Ji pakartojo, kad ministerijai yra ruošiamas raštas dėl sausros padarinių, dėl įsipareigojimų vykdymo. „Atsiriekti finansinę dalį – neįmanoma misija. Bandėme belstis, tačiau mums nepavyko. Todėl ieškome kitų sprendimų, kaip ūkininkams palengvinti šį sunkų laikotarpį. Manau, į asociacijos parengtą raštą bus teigiamai sureaguota. Aišku, nežinome, kaip bus, bet šiuo klausimu dirbame“, – ŪP sakė E. Butkienė.

LMGAGA tarybos pirmininkas Gintautas Migonis redakcijai tvirtino, kad gyvulių augintojai eilinį kartą papuolė į „žirkles“: žolinių pašarų derlius dėl sausros sumažėjęs, gyvuliai šeriami pašaru, kurio savikaina – aukšta, o gyvulių supirkimo kainos nuo gegužės iki dabar pakito ne augintojų naudai – sumažėjo per 20 proc.

Visi patiria sunkumų

Asociatyvi 123rf ir redakcijos nuotr.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 94, 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.