Mėsiniai galvijai: paroda, aukcionas, degustacija

LIETUVOS MĖSINIŲ GALVIJŲ AUGINTOJŲ IR GERINTOJŲ ASOCIACIJA

Kiek vėliau žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymu asociacija tapo pripažinta veislininkystės institucija ir jai suteikta teisė ruošti ir vykdyti veislininkystės programas, pildyti kilmės knygas ir registrus, išrašyti kilmės pažymėjimus. Įvairiais laikotarpiais asociacijos prezidentais buvo renkami visuomenėje ir agrariniame sektoriuje žinomi žmonės: Vytautas Drulia, Viktoras Jašinskas, Andrius Turskis, Algirdas Kopūstas, Albertas Šiurna, Antanas Bezaras, Laura Mišeikienė, Vygantas Šližys. Asociacijos administracijai vadovavo prof. Č. Jukna, Romualdas Naujokas, Darius Dzekčiorius, Alvydas Pečiulatis, Mindaugas Kinderis, Vilma Živatkauskienė.

LMGAGA veiklą pradėjo plyname lauke entuziazmo ir žmonių geranoriškumo dėka. Be kitų darbų asociacijai reikėjo sukurti teisinę šakos vystymo bazę – paruošti veislininkystės apskaitos formas, gyvulių veislinės vertės nustatymo taisykles, veislių selekcijos programas, mėsinių galvijų veislinės vertės duomenų įjungimo į centrinę duomenų bazę sistemą, sukaupti ir įvesti duomenis į centrinę duomenų bazę, pasiruošti kilmės knygų vedimui ir kilmės pažymėjimų išrašymui. Ruošiant įstatyminę šakos vystymo bazę ir sprendžiant perspektyvinius ir operatyvinius klausimus didelę paramą asociacija jautė iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovų bei specialistų.

– Praėjusį rudenį Pakruojo dvare minėjote LMGAGA jubiliejų. Kas pasiekta per ketvirtį amžiaus?

– Daugėja ūkių, auginančių mėsinius galvijus ir jų mišrūnus, didėja ir asociacijos narių skaičius. Simboliška, kad LMGAGA jubiliejus atšvęstas Pakruojo dvare – ten, kur nuo XVIII a. buvo plėtojamas prekinis ūkis, o po Pirmojo pasaulinio karo – pramoninė gyvulininkystė. Nuo įkūrimo LMGAGA išaugo nuo 20 iki 600 narių, jų ūkiuose laikoma beveik 200 tūkst. galvijų. Grynaveislių mėsinių galvijų šalyje priskaičiuojami 55 150, mišrūnų – 137 083 galvijai. Asociacijos nariai laiko 68 287 galvijus – apie trečdalį visų galvijų. Asociacija nuolat plečiasi, jos gretas papildo daugiausia jauni augintojai, perimantys tėvų ūkius ir besikuriantys kaimiškose vietovėse. Jie mokosi, tobulėja, tiki tuo, ką daro, ir sėkmingai plėtoja mėsinės galvijininkystės verslą. Dauguma ūkininkauja ekologiškai, nenašiose žemėse ir atlieka labai svarbų darbą, spręsdami dabar itin aktualius aplinkosaugos, žalinimo, bioįvairovės išsaugojimo klausimus.

Šventėje prisiminti mėsinės gyvulininkystės šalyje pradininkai – Henrikas Gineika, Juozas Bekampis, Feliksas Vaitelis, žemės ūkio bendrovė „Draugystė“. Jie pramynė kelią kitiems ūkininkams, kurie dabar sėkmingai plėtoja šią šaką. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas atkreipė dėmesį, kad LMGAGA visus 25 metus ėjo tik į priekį – išsigrynino tikslus, augintojai aktyviai užsiima veislininkyste, mato perspektyvą, gyvulių nuolat daugėja. Jis linkėjo augintojams labiau susitelkti į pagrindinių efektyvių veislių galvijų auginimą. Jeigu būtų auginamos 4–5 pagrindinės veislės, būtų galima sudaryti tam tikrą galvijų populiaciją ir veislinis darbas būtų žymiai efektyvesnis. O kai yra daug ir po mažai – proveržio reikės laukti ilgiau. Taip pat linkėta energingiau priimti naujoves – daryti genominius tyrimus, vystyti dirbtinį sėklinimą, – tai irgi leistų greičiau gerinti gyvulių veislinę vertę ir šios šakos rezultatai būtų dar geresni. LMGAGA narius sveikino politikai, socialiniai partneriai, kolegos iš Latvijos ir Estijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų.

– LMGAGA prezidentas renkamas trejų metų kadencijai. Kokius tikslus keliate asociacijai ir sau? Kiek žinau, Kelmės r. puoselėjate 200 limuzinų veislės bandą.

– Vieni svarbiausių uždavi-nių – atgaivinti veislinį darbą, įgyvendinti 8 veisimo programas, sukurti kooperatinę žemės ūkio bendrovę. Itin svarbu pagal galimybes plėsti mėsinių galvijų bandą. Dabar Lietuvoje priskaičiuojama per 55 tūkst. mėsinių grynaveislių  galvijų, o jų būtų galima laikyti 3–4 kartus daugiau. Asociacijos veikloje dalyvauju 24 metus, auginu ir veisiu limuzinus, kuriems, kaip ir šarolė veislės galvijams, reikia daugiau intensyvesnio pašaro.

Yra įvairių mėsinių galvijų veislių. Aubrakai ir angusai geriau prisitaiko prie natūralių sąlygų. Galovėjai ar hailendai suteikia dar mažiau rūpesčių, gali ganytis net ir apleistose žemėse. Pasirinkimas tikrai yra. Per penkerius metus numatyta pagerinti veislines savybes pagal patvirtintas 8 veisimo programas. Veislininkystė, veisimo programų įgyvendinimas yra pagrindinis ir didžiausias asociacijos administracijos rūpestis. LMGAGA vienija 6 augintojų klubus: šarolė, aubrakų, limuzinų, angusų, ekstensyvių veislių ir mėsinių simentalių.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Redakcijos nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: mėsiniai galvijai, aubrakai, angusai, mėsinių galvijų auginimas, LMGAGA, Vytautas Barkauskas