Šio eksponato paruošimas buvo ilgas ir kruopštus procesas – darbai vyko beveik pusmetį, nuo 2025 m. balandžio iki spalio. Kiekviena detalė, nuo šarvuotų žvynų raštų bei spalvų iki burnos struktūros ir pelekų, buvo atkuriama itin preciziškai, siekiant išlaikyti zoologinį tikslumą. 2025 m. spalio 20 d. iškamša oficialiai papildė muziejaus rinkinius, tapdama vertingu akvariumininkystės ir invazinių rūšių tematiką iliustruojančiu eksponatu.
Paprastasis gerklažiotis šamukas daugiausia laiko praleidžia vandens telkinių dugne. Natūraliai paplitęs tropiniuose Pietų Amerikos regionuose: Brazilijoje, Gajanoje (Ojapoko ir Esekvibo upių baseinų pakrančių ruožai) bei Trinidade ir Tobage. Ši rūšis aptinkama gėluose ir apysūriuose vandenyse, esant 20°C – 28°C temperatūrai. Dauginimosi metu, žuvys upių šlaituose išrausia gilius urvus neršimui.
Paprastieji gerklažiočiai šamukai retai vartojami maistui, tačiau užima svarbią vietą akvariuminiame versle. Jie ypač vertinami dėl efektyvaus dumblių valymo. Nors šamukai yra augalėdės žuvys, jie taip pat gali misti ir smulkiais vėžiagyviais.
Šie šamukai gali užaugti iki 50 cm ilgio, o įprastinis jų ilgis siekia 28 cm. Gyvenimo trukmė – iki 15 metų. Kūno spalva varijuoja nuo šviesiai smėlinės iki tamsiai rudos, išmargintos marmuriniu raštu. Neršia tarp povandeninių šaknų, pritvirtindami ikrelius prie nuvalyto paviršiaus. Patinas ir patelė saugo lizdą, aeruodami (aprūpindami deguonimi) vandenį, kol išsirita lervutės.
Ši rūšis pasižymi gebėjimu kvėpuoti ir atmosferos oru, ypač ženkliai sumažėjus deguonies koncentracijai vandenyje. Nurytas oras skrandyje absorbuojamas. Be to, šis mechanizmas padidina šamukų plūdrumą, kas palengvina maitinimąsi augmenija.
Tiek populiarioje, tiek mokslinėje literatūroje susiduriama su rūšies identifikavimo problemomis, kadangi keletas labai panašių rūšių vadinamos tuo pačiu vardu – Hypostomus plecostomus. Kai kurios dygiųjų skujažvynių šamukų šeimos žuvys buvo introdukuotos daugelyje pasaulio šalių ir klaidingai nurodomos kaip Hypostomus plecostomus rūšis. Keletas šamukų rūšių tarpusavyje kryžminasi (P. pardalis ir P. disjunctivus) ir tik DNR tyrimas padeda teisingai identifikuoti rūšį.
Daugelyje pasaulio šalių paprastasis gerklažiotis šamukas laikomas invazine rūšimi. Dėl šios priežasties šių žuvų auginimas, veisimas ir prekyba yra draudžiami.
Klaipėdos universiteto tyrėjas Egidijaus Bacevičiaus savo straipsnyje „Egzotinės žuvys Lietuvos vandenyse“ aprašo išskirtinį atvejį: 2018 m. rugpjūčio 20 d. Kuršių mariose, ties Nida, žuvų gaudyklėje buvo sugautas apie 16 cm ilgio paprastasis gerklažiotis šamukas. Manoma, kad šis individas galėjo būti paleistas į gamtą iš akvariumo. Toks neatsakingas elgesys gali sukelti rimtų ekologinių pasekmių – tai pirmas žingsnis invazinės rūšies įsitvirtinimo link.
Pastebėjus ar sugavus neįprastą, nežinomą žuvį, labai svarbu ją perduoti tyrėjams – tik specialistai gali tiksliai nustatyti rūšį. Žuvis galima pristatyti į šias institucijas:
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus informacija