Mėtas lenkia tik vanilė ir citrusai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius dr. Aloyzas Velička magistratūros studijų metais kartu su prof. dr. Živile Tarasevičiene tyrė, kaip perdirbimo būdai veikia ekologiškai augintas mėtas (Mentha).

Mėta priklauso Notrelinių šeimai, daugelis jai priklausančių augalų naudojami farmacijoje, parfumerijoje, maisto pramonėje ir liaudies medicinoje. Tad neatsitiktinai mėtos pasižymi antispazminiu, antiastminiu, antibakteriniu, antiradikaliniu, prakaitavimą skatinančiu, priešuždegiminiu poveikiu.

Pasak mokslininkų, jos yra vieni svarbiausių aromatinių augalų pasaulyje, kuriuos pagal eterinių aliejų gamybos apimtis lenkia tik vanilė ir citrusiniai augalai.

Daugiausiai mėtų eterinio aliejaus pagaminama Argentinoje, Angoloje, Australijoje, Brazilijoje, Bulgarijoje, Kinijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Vengrijoje, Italijoje, Paragvajuje, Šveicarijoje, Tailande ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Nuo ko priklauso kokybė?

Aromatiniai-prieskoniniai augalai naudojami džiovinti, iš jų išgaunamas eterinis aliejus, gaminami augaliniai ekstraktai. Dr. A. Velička pastebi, kad jų cheminei sudėčiai įtakos turi dirvožemis, kuriame auginami, klimatinės sąlygos, tręšimas ir apdorojimas nuėmus derlių. Tyrimai parodė, kad ekologiškai augintos mėtos, ne tik saugesnės vartoti, nes nenaudojami pesticidai, bet ir sukaupia daugiau biologiškai aktyvių junginių.

Ne mažiau svarbu švarioje gamtinėje aplinkoje augančias mėtas laiku surinkti, tinkamai išdžiovinti ir paruošti vartoti. Aromatinius augalus specialistai pataria džiovinti naudojant džiovykles su kontroliuojamomis sąlygomis. Šie metodai padeda išsaugoti ne tik patrauklią mėtų išvaizdą, bet ir juose esančias veikliąsias medžiagas.

Mokslininkas vardija tris rodiklius, nuo kurių paprastai priklauso vaistažolių kokybė, tai – spalva, aromatas, pašalinio skonio ir kvapo nebūvimas. Aromatiniai augalai džiovinami įvairiai, tinka ir sublimacinis, kontaktinis, vakuuminis, konvencinis būdai, taip pat mikrobangos bei kt.

Liofilizuotos aromatingesnės ir gražesnės spalvos

Prieš daugiau nei penkerius metus atliktam tyrimui ŽŪA mokslininkai pasirinko penkias skirtingų mėtų rūšių veisles: ˈMarokinęˈ, ˈŠveicariškąˈ, ˈObuolinęˈ, ˈImbierinęˈ ir ˈLedinęˈ. Dr. A. Velička pasakoja, kad dalį jų džiovino konvekcinėje džiovinimo spintoje 30 °C temperatūroje, kitas 24 valandas liofilizavo (džiovino šalčiu) –60 °C temperatūroje, iš likusiųjų buvo spaudžiamas eterinis aliejus.

Jis pastebėjo, kad nepriklausomai nuo rūšies ir veislės šie augalai sukaupia labai panašų eterinių aliejų kiekį, tik šiek tiek daugiau jo išskiria 'Marokinė' mėta. Palyginus iš įprastai džiovintų ir liofilizuotų mėtų gautą eterinio aliejaus kiekį, paaiškėjo, kad nėra beveik jokio skirtumo, bet norint išsaugoti geresnį aromatą ir spalvą patartina džiovinti šalčiu. Įprastai džiovinant, mėtos tamsėja ir įgauna tamsiai žalią, šviežioms nebūdingą spalvą.

ˈŠveicariškaˈ mėta turtingiausia vitamino C

Veikliosios medžiagos kaupiasi skirtinguose augalo dalyse – lapuose, žieduose, stiebuose, šaknyse, bet mokslininkai tyrimams pasirinko dažniausiai buityje naudojamus lapus ir stiebus. Rezultatai, parodė, kad biologiškai aktyvių medžiagų mėtų stiebuose yra, tačiau palyginti su lapais, jų kiekis kur kas mažesnis, pastebi dr. A. Velička.

Pavyzdžiui, veislės 'Šveicariška' mėtų lapai ir stiebai išsiskyrė didžiausiu sausųjų medžiagų (90,52 proc.) ir žalios ląstelienos kiekiu (12,37 proc.). Tuo tarpu tirpių sausųjų medžiagų (cukrų, vandenyje tirpių vitaminų) daugiausiai buvo nustatyta ˈLedinėsˈ (9,50 proc.), žalių pelenų - ˈImbierinėsˈ mėtų lapuose (10,93 proc.) ir veislės ˈObuolinėˈ stiebuose (8,17 proc.), vitamino C - ˈMarokinėsˈ mėtos lapuose (4,57 mg 100 g-1). Vis tik daugiausia šio vitamino aptikta ˈŠveicariškosˈ mėtos lapuose.

Po padidinamuoju stiklu atsidūrė ir lapuose esantis chlorofilas, žaliasis palų pigmentas. Skiriamas chlorofilas a (meslvai žalias) ir chlorofilas b (gelsvai žalias) – labiau paplitęs pirmasis. Chlorofilas kartu su geltonais lapų pigmentais karotenoidais dalyvauja fotosintezės procese. Pasižymi antioksidaciniu aktyvumu, gerina kraujo sudėtį, taip pat naudojamas kaip natūralus dažiklis (E140) kramtomosios gumos, aliejų, kosmetikos, losjonų, burnos skalavimo skysčių, muilų bei dažų gamyboje.

Gerokai spalvingesni yra karotenoidai, jie augalui suteikia oranžinės, raudonos, geltonos, rudos spalvos. Karotenoidai riebaluose pasižymi kaip tirpūs antioksidantai. Bet morkose, moliūguose, manguose, pomidoruose ir kitose daržovėse jų koncentracija gerokai didesnė nei vaistinėmis savybėmis pasižyminčiuose augaluose.

Gerų žinių mokslininkai turi tiems, kurie iš augalų gamina ir maistui naudoja natūralius dažus. Veislės ˈObuolinėˈ stiebuose randamas didžiausias chlorofilo a, chlorofilo b ir karotenoidų kiekis – taigi ši veislė puikiai tinka maistiniams dažams gaminti. Chlorofilo a taip pat rasta veislės ˈŠveicariškaˈ lapuose, o chlorofilo b ir karotenoidų - ˈLedinėsˈ lapuose.

Tiriant džiovintas mėtas, sausųjų medžiagų, kurios lieka išgarinus vandenį iš augalo dalių ir nuo kurių priklauso vaistažolių kokybė, daugiausiai aptikta veislės ˈMarokinėˈ lapuose ir ˈObuolinėsˈ stiebuose. Chlorofilo a ir karotenoidų kiekis džiovintose mėtose beveik nesiskyrė, o Chlorofilo b didžiausia koncentracija nustatyta veislių ˈMarokinėˈ ir ˈŠveicariškaˈ lapuose.

„Rasų“ informacija

Aloyzo VELIČKOS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.