„Metų ūkio“ konkurso dalyviai siekia tvarumo

Visi dalyviai verčiasi augalininkyste

Šiemet „Metų ūkio“ konkurse pasiryžo dalyvauti penki ūkiai. Kaip teigia Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, prikalbinti ūkininkus dalyvauti konkurse – gana sudėtinga. Kaimo žmonės – labai kuklūs. Vis mano, kad dar ne laikas reklamuotis ir dalyvauti konkursuose.

Visi šiųmetinio konkurso dalyviai verčiasi augalininkyste. Jauni, baigę aukštuosius mokslus Žemės ūkio akademijoje ar universitetuose. Dažniausia savo ūkius kūrė šalia ūkininkaujančių tėvų. Iš jų gavo ne tik pirmąjį žemės rėžį, bet įgijo ir patirties.

Komisijos lankymosi dieną Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas ūkininkams pateikė klausimų, kurių daugelis susiję su ūkininkavimo tvarumu, aplinkosauga. Komisija apžiūrėjo ūkininkų pasėlius, techniką, bendravo su jų šeimomis.

Kiekviename ūkyje buvo filmuojama. Iš viešnagės ūkiuose sukurtas filmas, kuriame pristatomi visi konkurso dalyviai. Be to, trumpai pakalbinti seniūnijų, kuriose jie ūkininkauja seniūnai. Jie turėjo galimybę papasakoti, kiek ūkininkai prisideda prie bendruomenės gyvenimo ir pristatyti seniūnijos lankytinas vietas.

Peržiūrėję filmą socialinių tinklų vartotojai galės balsuoti už, jų nuomone, verčiausią tapti šių metų konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju.

Žemdirbystė be plūgo

Šedbarų kaime ūkininkaujantis Donatas Bandžiukas nuo jaunystės garsėjo kaip puikus artojas. Daugelyje artojų varžybų jis užimdavo pirmąsias vietas, nes per trumpiausią laiką suraikydavo didžiausią lauką.

Tačiau nuo 2017 metų Jolitos ir Donato Bandžiukų šeima žemės dirbimui jau nebenaudoja plūgų. Verčiasi nearimine žemdirbyste, kuri tausoja žemę, saugo ją nuo erozijos, išsaugo daugiau joje besiveisiančios gyvybės, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą, išsaugo dirvožemį ateinančioms kartoms.

Kad tektų kuo mažiau draskyti žemę ir sutaupytų degalų bei laiko, viename lauke Bandžiukai iš karto pasėjo žirnius ir kmynus. Šiemet rudenį nukuls žirnius, kitąmet kuls kmynų derlių.

Kituose laukuose ūkininkai augina rapsą, pupas, vasarinius ir žieminius kviečius. Iš viso dirba apie 300 hektarų žemės, dalis – nuosavos, dalis nuomojamos.

Kadangi dirvos šioje kadastrinėje vietovėje rūgščios, ūkininkas jas kalkina. Tręšia – gana saikingai.

Be plūgų žemę dirba iš Kukečių seniūnijos ūkininkas Donatas Meškauskas. Agronomijos studijas baigęs ir magistro laipsnį įgijęs Donatas ūkininkauti pradėjo aštuoniolikos metų. Patirties sėmėsi iš stiprų ūkį sukūrusių savo tėvų Janinos ir Alberto Meškauskų.

Žemdirbio karjerą Donatas pradėjo nuo linų auginimo. Pamena, kiek daug tuomet būdavo sunkaus rankų darbo. Tačiau, kol Kelmėje gyvavo linų fabrikas, šią kultūrą auginti apsimokėjo. Nuo 2002 metų linų atsisakyta.

Nearimine žemdirbyste, kuomet kas 50 centimetrų išpurenamas tik guolis sėklai, o kita žemė neliečiama, užsiima ir dar vienas „Metų ūkio“ konkurso dalyvis Tadas Butkus, ūkininkaujantis Gaštynų kaime kartu su savo tėvais Sigita ir Arūnu Butkais bei šiuo metu žemės ūkio mokslus studijuojančiu broliu Mykolu.

Agronomijos magistro laipsnį turintis Tadas pasakojo pernai atlikęs pusės dirbamos žemės tyrimus, kad žinotų, kiek ir kokių trąšų reikia vienam ar kitam žemės plotui. Tado ir jo žmonos Benitos ūkį sudaro 600 hektarų dirbamos žemės. Augina žieminio rapso, pupų, raudonųjų dobilų, kviečių, ridikų, miežių.

Drauge su tėvais ir broliu dirba 1000 hektarų.

Tvariai ūkininkauja ir vaiguviškiai Birutė ir Egidijus Andriuliai, kurių ūkis įregistruotas prieš aštuonerius metus. Prieš penkerius metus jaunas ūkininkas atliko žemės tyrimus, kad kuo racionaliau tręštų savo dirbamus plotus. Šiemet ketina tyrimus pakartoti.

Inžinieriaus mechaniko profesiją aukštojoje mokykloje įgijęs Egidijus naudojasi Žemės ūkio konsultavimo biuro specialistų paslaugomis, domisi naujausiomis žemės dirbimo technologijomis, rengia projektus, kad gautų paramą šias technologijas įsigyti.

Papildomi verslai

Kadangi verčiantis augalininkyste ūkis pririša kiek mažiau nei laikant gyvulius, kai kurie ūkininkai turi papildomų verslų.

Gaštynuose ūkininkaujantis Tadas Butkus įsigijo pašarų ruošimo įrangą ir ruošia pašarus toje pačioje Kelmės apylinkių seniūnijoje įsikūrusiam bizonų ūkiui. Užsiima ir griovių bei apleistų žemės plotų tvarkymu. Iškerta krūmynus, juos susmulkina ir paverčia biokuru. Likusius kelmus sufrezuoja ir sumaišo su dirva, taip iš nevertingų krūmynų atkovoja dirbamos žemės plotus.

Vaiguviškis Egidijus Andriulis įdarbina savo turimą greiderį.

Šedbaruose ūkininkaujantis tytuvėniškis Vytautas Mačiūnas be žemdirbystės užsiima miško ruoša, krūmų kirtimu, malkų ir biokuro gamyba.

Papildomi verslai ūkininkams padeda išlaikyti darbo vietas kaimo žmonėms.

Kuris iš penkių konkurso dalyvių bus išrinktas „Metų ūkiu“, paaiškės birželio 28 dieną, žemdirbių šventėje.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Autorės nuotraukos

Viršelyje – Smiltainio skulptūromis papuoštoje Kukečių kaimo ūkininko Donato Meškausko poilsiavietėje (iš kairės) Kukečių seniūnijos specialistė žemės ūkiui Saiva Labanauskienė, seniūnė Kristina Turevičienė, komisijos nariai: Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Reimerienė, rajono tarybos narys, ūkininkas Vytautas Barkauskas, praėjusių metų konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojas Pakėvio kaimo ūkininkas Donatas Vaičikauskas, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Joana Miliauskienė, poilsiavietės ir ūkio šeimininkas Donatas Meškauskas (sėdi pirmoje eilėje), Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro vedėja Bronė Vaičiulienė.