Miela dovana – bet kaip ja pasirūpinti?

Neretai žiemą dovanojame ne skintų, bet žydinčių kambarinių gėlių. Gražu, kai namus ilgai puošia žiedai, bet tai kelia ir problemų. Žiemą specialiai pražydinamos medinilės, rožės, gardenijos, stefanočiai ir kiti augalai, bet sutrikdomas natūralus jų žydėjimo ir ramybės ciklas. Kaip prižiūrėti tokias gėles, ar ilgainiui pavyks jas sugrąžinti į natūralų ciklą?

Svarbiausia neperlaistyti ir neperdžiovinti, nes gėlės būna pasodintos į vadinamąjį palaikomąjį substratą, kuris turi pakankamai medžiagų, skatinančių žydėti gėles. Substratas yra laidus, todėl jei laistote gausiau, su vandeniu išsiplauna trąšos, o jei mažiau – augalas negauna pakankamai trąšų. Aišku, galite dar ir papildomai patręšti.

Beje, žydėjimą išprovokuoja ne tik maistinės medžiagos, bet ir šviesos režimas. Todėl kai gėlės nužydi, iki pavasario reikėtų palikti joms tas pačias sąlygas, tik mažiau laistyti, perkelti į tamsesnę patalpą ar toliau nuo lango. Rožes patartina pavasarį išnešti į lauką – jos natūraliai grįš prie biologinio režimo.

Kai kurie specialistai pataria žiemai baigiantis kambarines gėlės persodinti. Ar tai būtina?

Jei planuosite persodinti, turėtumėte atkreipti dėmesį į gėlės būseną. Jei ji laikosi gerai, vadinasi, nėra reikalo skubėti kažką keisti, jos substrate dar yra visų reikalingų medžiagų. Galima tik patręšti ar papildyti substratu. Jei džiūsta ar vargsta, per mažai vietos vazonėlyje, tada jau galite ir persodinti.

Ar ta pati taisyklė galioja ir žiemą žydėjusioms medinilėms, rožėms, ciklamenams ir kitoms nelaiku pražydintoms kambarinėms gėlėms?

Tiek rožės, tiek ciklamenai yra lauko augalai, tad žiemą, po žydėjimo, reikėtų duoti joms pailsėti, o pavasarį patręšti ar persodinti. Patarčiau patikrinti, ar rožės lengvai išsitraukia iš vazono. Kartais galima nusipirkti su nevisiškai įsitvirtinusiomis šaknimis ir tada tuoj po žydėjimo gėlė nudžiūsta, numeta lapus.

Kalėdų laikotarpiu dažnas namus puošia puansetijomis. Kaip jas prižiūrėti, kad džiugintų ne tik kelias savaites?

Puansetijas prižiūrėti nesudėtinga. Svarbiausia, kad gautų pakankamai šviesos ir drėgmės, bet jos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, taigi pietinė palangė netiks. Žydėjimo metu reikėtų papildomai tręšti žydinčių gėlių trąšomis. Ši gražuolė nemėgsta labai šalto vandens, t. y netinka vanduo tiesiai iš čiaupo.

Jeigu puansetiją padovanojo artimas žmogus ir norisi, kad ji pražystų per kitas Kalėdas, kaip ja pasirūpinti?

Kai nužydi, puansetiją galima prižiūrėti kaip ir kitus augalus: palaistyti, patręšti, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Rudeniop, rugsėjį, spalį, pradėti net naktį papildomai dengti, kad gautų tamsos. Maždaug 12–14 valandų per parą jai reikia visiškos tamsos. Tada gėlė pradės ruoštis žydėti. Laistykite tiek, kad neužmirktų.

Ar įvairios gėlės šaltymečiu reikalauja skirtingos priežiūros? Jei taip, gal galite įvardyti kelis aspektus?

Kambariniai augalai gali būti skirstomi į keletą grupių pagal poreikius: mėgstantys pavėsį, drėgmę, saulėtą vietą ar sausesnį substratą. Todėl priežiūra labai skirtinga. Svarbiausia neperlaistyti ir neperdžiovinti. Perlaistyti blogiau, nei palaikyti visiškai išdžiūvusius porą dienų. Jei per daug laistysite ir užmirks, augalai gali greitai numirti. Pavyzdžiui, zamiokulkas, vadinamasis pinigų medis, fuksija, ciklamenas ar kalankės, o ypač visi sukulentai ir kaktusai nemėgsta per daug drėgmės.

Jei laistote saikingai, o gėlė vis tiek neauga, pakeiskite vietą: perkelkite į pietinę, rytinę ar net šiaurinę pusę, pastatykite toliau nuo lango. Žiema yra augalų ramybės laikotarpis, jiems trūksta natūralios šviesos, tad sulėtėja medžiagų apykaita. Netręškite jų, saikingai laistykite ir kartkartėmis apipurkškite švariu vandeniu, kad gautų drėgmės.

Ar skiriasi žydinčių ir lapinių kambarinių gėlių priežiūra žiemą?

Žydinčias gėles reikia labiau globoti, tręšti, saugoti nuo perdžiūvimo, kadangi žiedui reikia daugiau medžiagų. Nežydinčioms gėlėms tai ramybės periodas, tad užtenka tik saikingai palieti, nereikia tręšti. Apskritai, žydinčias reikėtų tręšti, o kitų substratą verčiau pagerinti pavasarį.

Kodėl neužtenka gėlių tik laistyti, bet patariate apipurkšti, nuvalyti dulkes nuo lapų?

Kaip ir mūsų odai, taip ir gėlėms per sausas oras nepatinka. Jei drėkinsite augalus apipurkšdami lapus, nereikės papildomai valyti dulkių. Lapus nuplauti svarbiau ne dėl dulkių, bet saugant nuo kenkėjų. Labai dažnai iš parduotuvės parsinešama jau sergančių, skydamariais užkrėstų augalų, o kova su jais yra gana sudėtinga. Todėl valyti lapus – labai naudinga profilaktinė priemonė.

Kokią vietą geriausia pasirinkti kambarinėms gėlėms šaltuoju metu: saulėtą, pavyzdžiui, ant palangės, ar tinkama ir mažiau apšviesta?

Žydinčioms ir plačiais lapais gėlėms tinkamiausia saulėta palangė, kur kuo daugiau šviesos. Įvairiems storalapiniams, sanseverijoms, zamiokulkams tinka ir tamsesnė vieta.

Kokių klaidų žiemą daro auginantieji kambarines gėlės? Gal turite patarimų iš savo patirties?

Pastebėjau, kad dažniausiai žmonės perlaisto gėles, nes yra nusistatę grafiką, pavyzdžiui, laistyti du kartus per savaitę. Bet jei vazonėlyje žemė dar drėgna, laistyti nereikėtų, geriau palaukti, kol visai išdžius.

Kita klaida – netinkama vieta. Augalą deriname prie interjero, bet ne visada parinkta vieta jam tinka. Pavyzdžiui, prie terasinių langų augalai, turintys didelius lapus, nudega, kitiems bus tamsu kambario kampe. Jei augalai laikomi ant šildomų grindų ir nepakeliami, tada reikės bent kartą per mėnesį „maudyti“ po dušu, apipurkšti neužteks. Apskritai, žiemą augalams labai patinka drungnas dušas.

Aurelija UŠACKĖ

123rf nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.