Miestas, įsikūręs ant kalvagūbrio

Paminėjo 525 m. jubiliejų

Linkuvos seniūnijos seniūnė Gitana Pašiškevičienė džiaugėsi, kad Linkuva – vienas seniausių Šiaurės Lietuvos miestų, vadinamas žydinčiu kraštu – yra tapusi turistų traukos centru. Vasarą mieste gausu žydinčių gėlių, akį džiugina skoningos, įvairiaspalvių žiedų kompozicijos. Pirmoji kurti žydintį grožį ir gėlių kompozicijas pradėjo buvusi seniūnė Kazimiera Bacevičienė. Jos pradėtus darbus ir sukurtą grožį puoselėja dabartinė seniūnė. Gėlynus prižiūri seniūnijos aplinkos tvarkytoja Violeta Augėnienė, o vasarą jai talkina keletas padėjėjų.

Linkuva turi miesto statusą. Miesto, įsikūrusio ant kalvagūbrio, plėtrai, kultūriniam klestėjimui, švietimui didelės įtakos turėjo 1500 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia ir 1773 m. pastatytas karmelitų vienuolynas. Linkuvos bažnyčioje yra net septyni altoriai.

Praėjusių metų vasarą Linkuva iškilmingai minėjo 525 metų jubiliejų. Turistų ir piligrimų traukos centras – renesanso stiliaus bažnyčia ir greta esantis karmelitų vienuolynas. Seniūnė pasakojo, kad mūrinis karmelitų vienuolynas šiuo metu yra remontuojamas. Baigus renovacijos darbus, vienuolynas bus pritaikytas kultūrinei ir edukacinei veiklai, o piligrimams pailsėti bus įrengti keli kambariai. Dalis vienuolyno patalpų bus palikta bažnyčios reikmėms.

Saugo krašto istoriją

Linkuva nuo seno buvo prekybos, amatų ir vietinių verslų centras. Mieste gyveno daug žydų tautybės žmonių. Iki šių dienų išlikusi sinagoga, taip pat keletas raudonų plytų namų, kuriuose veikė krautuvėlės. Istoriniai šaltiniai liudija, kad šiame Šiaurės Lietuvos mieste veikė daug žydų krautuvių ir smuklių, prekeiviams buvo patogus susisiekimas su kitais miestais, taip pat patogus į Latviją vedantis kelias. Septynių gatvių sankryžoje, netaisyklingo keturkampio formos, akmenimis grįstoje centrinėje aikštėje kas savaitę vykdavo dideli turgūs. Klestėjo prekyba linais, veikė vilnų karšyklos, namudiniai verslai, o vietiniai ūkininkai pardavinėjo užaugintas gėrybes – mėsą, daržoves ir pieno produktus.

Istorinio miesto gyventojai saugo savo krašto tradicijas. Miesto centre stovi paminklas Linkuvai ir jos žmonėms. Atokvėpio ir laisvalaikio vieta – prieš 20 metų  atnaujintas miesto parkas, kuris įkurtas buvusio Balsevytinės dvaro teritorijoje. Linkuvos seniūnijoje pati gražiausia šventė yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės tituliniai atlaidai, į kuriuos susirenka miesto, aplinkinių kaimų žmonės, atvyksta daug kraštiečių. Po atlaidų visi smagiai švenčia miesto gimtadienį.

Seniūnė G. Pašiškevičienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad seniūnijos teritorijoje yra 46 kaimai. Praėjusių metų pabaigoje seniūnijoje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 2 563 gyventojai, iš jų 1 218 gyveno Linkuvos mieste.

Turiningas laisvalaikis

Miesto statusą turinti Linkuva yra ne tik žydintis, bet ir dainuojantis, šokantis kraštas. Čia gyvena daug darbščių žmonių. Seniūnė ŪP pasakojo, kad daug dėmesio skiriama kultūrinei ir švietėjiškai veiklai – veikia kultūros centras, biblioteka, gimnazija, kuri dalyvauja projekte „Tūkstantmečio mokykla“, vaikų darželis „Šaltinėlis“, socialinių paslaugų centras, ambulatorija, paštas. Seniūnijos teritorijoje žemės ūkio veiklą sėkmingai plėtoja trys žemės ūkio bendrovės, veikia kelios verslo įmonės, parduotuvės, pažangius ūkius sukūrė darbštūs ūkininkai. Tad, kas nori dirbti, nesunkiai susiranda darbo.

Aktyvūs linkuviai turiningai leidžia laisvalaikį – dainuoja, šoka, keliauja, rengia vakarones, susitikimus, ypač veiklūs yra senjorai. Veikia moterų klubas „Šypsena“, vyresnių žmonių klubai „Pabūkime kartu“, „Bitutės“, taip pat veikia vaikų ir jaunimo centras. Ilgametes tradicijas saugo, klausytojams turtingą krašto tautosakos  lobyną atveria žinomas folkloro ansamblis „Linkava“, įkurtas 1980 m. Veikia moterų choras „Mūša“, vyrų choras „Šiaurys“, jaunimo grupė „Septima“. Seniūnijoje yra susibūrusios keturios aktyvios bendruomenės.

Tuštėjimo metas

ŪP pašnekovė minėjo, kad seniūnijoje, kaip ir daugelyje Lietuvos miestelių bei kaimų, mažėja gyventojų, daugėja senyvo amžiaus žmonių. Vienišiems senjorams sunku patekti į socialinės globos įstaigas, nes ten eilės, trūksta vietų, nors rajone yra keli socialinių paslaugų centrai ir socialinės globos namai. Aktuali demografinė problema – labai mažas gimstamumas. Gimnazijoje kasmet mažėja moksleivių. Gerai, kad kol kas darželio grupėse netrūksta vaikų.

G. Pašiškevičienė seniūnijoje dirba nuo 2014 m. Dvejus metus buvo seniūno pavaduotoja, o vėliau perėmė seniūnės vairą. ŪP ji teigė, jog jai, kaip seniūnei, rūpi viskas – ir nevalyti keliai, ir neasfaltuotos gatvės, šuliniai, kai žmonės per sausrą  neturi vandens, neapšviesti kaimai. Be abejo, tenka spręsti ir socialines, įvairias kitas problemas, reikia surasti tinkamą žodį, kai žmogų aplanko nelaimė. „Seniūnas dirba žmonėms ir dėl žmonių“, – taip savo kasdienį darbą įvardijo G. Pašiškevičienė.

Seniūnijos ir Vidmanto PĖŽELIO nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.