Miestiečių tualetų turinys nugula ūkininkų laukuose

Kai kalbama apie nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą, dažniausiai pabrėžiama, kad jo tvarkymas kelia problemų ir brangiai kainuoja, tačiau nutylima, kas tą dumblą sudaro ir kiek pavojingų medžiagų su plovikliais, valikliais, skalbimo, dezinfekavimo priemonėmis patenka į nuotekas. Vandentvarkos įmonės, neturinčios galimybių kaupti, kompostuoti ir perdirbti nuotekų dumblo, visais įmanomais būdais stengiasi juo atsikratyti, bet kasmet sukaupia vis didesnį jo kiekį. Kur išvežamas valymo įrenginių dumblas, niekas viešai nekalba, tačiau Europos Sąjungos į ekologiją orientuojamas Lietuvos žemės ūkis pasėliams tręšti kasmet naudoja vis daugiau tualetų turinio. Ar tai legalu?

Uždraudė aparti miške

Tikriausiai visi esame girdėję pasakojimų, kad miesto turgelyje storus svogūnų laiškus pardavinėjančios bobutės daržus laisto natūraliomis trąšomis iš būdelės. Ekologinės žemdirbystės propaguotojai prekybos centrų lankytojus gąsdina pasakojimais, kad Kinijoje česnakai auginami nuotekų dumble. Lietuvoje nuotekų dumblu daržoves tręšti kol kas draudžiama, tačiau kas žino, kaip bus po kelerių metų ar dešimtmečių.

UAB „Jurbarko vandenys“ valymo įrenginiuose per metus susikaupia apie 2 tūkst. t perteklinio dumblo. Gerą dešimtmetį jis buvo vežamas į Pašvenčio mišką ir užariamas po aukštos įtampos elektros linija. Tačiau 2017 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos uždraudė nuotekų dumblu tręšti neapželdintą miško plotą ir įmonės vadovams teko pasukti galvą, kur dėti nepageidaujamas atliekas.

Kurį laiką Jurbarke surinktas ir nusausintas dumblas buvo vežamas į UAB „Tauragės vandenys“, turinčią dumblo džiovinimo įrenginių: iš ten jurbarkiečiai parsiveždavo granulių, kurios buvo naudojamos kaip trąša. Ūkininkai sutikdavo priimti, tačiau reikalaudavo, kad įmonė parengtų ir suderintų tręšimo planus.

Todėl 2020 m. UAB „Jurbarko vandenys“ paskelbė viešąjį konkursą pirkti nuotekų dumblo tvarkymo paslaugą. Už 63,5 tūkst. Eur paslaugą pasiūlė Rietavo savivaldybėje registruota bendrovė „Mato ranga“. Šių metų pradžioje ta pati bendrovė „Jurbarko vandenims“ už 28 tūkst. Eur pasisiūlė sutvarkyti dar 1 000 t nuotekų dumblo.

Išvežė utilizuoti... į laukus?

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius apie dumblo tvarkymo ypatumus kalbėti nelinkęs. Pasak jo, tai ypač skaudi tema. Skaudi dėl to, kad dumblo nėra kur dėti, su šia problema susiduria visos šalies vandentvarkos įmonės.

D. Dragūnavičius „Ūkininko patarėjui“ tvirtina, jog dumblą pilti mišku neapželdintame plote, kaip buvo daroma anksčiau, uždraudė ne dėl to, kad jis kenksmingas. „Įsigilinęs į dokumentus supratau, kad nepatenkinta buvo ESO, mat po aukštos įtampos linijomis sparčiai želia žolė, auga krūmynai – jiems reikėjo dažnai šienauti, o tai neparanku“, – aiškino D. Dragūnavičius. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius tvirtino, jog „Mato ranga“ pagal sutartį dumblą išvežė utilizuoti, tačiau pastebėjus, kad jis atsiduria ūkininkų laukuose, pareiškė, jog čia nieko blogo, nes „be šūdo nebus grūdo“.

„Nemanau, kad tai yra didžiausia blogybė. Jei atitinka reikalavimus, kodėl kokių nors techninių kultūrų negalima tręšti? Pomidorų tikriausiai nelaisto. Mineralinės trąšos gal dar daugiau turi minusų. Ar tas šūdas, ar kitas – tik psichologiškai mums blogai atrodo“, – svarstė UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius.

Jis paaiškino, kodėl taip paprastai žiūri į daug diskusijų keliantį tręšimą nuotekų dumblu: esą šio produkto įmonė neturi kur dėti. Kiek skelbia viešųjų pirkimų, bendrovė „Mato ranga“ laimi be konkurencijos. O talpyklos – sklidinos...

Pasirinko pigiausią paslaugą

Praėjusį rudenį pasklido žinia, kad UAB „Šilalės vandenys“ moka už vandens vežiojimą: taip bendrovės darbuotojai vadino Mišučių dumblo rezervuaro tvarkymo darbus, kuriuos atliko „Mato ranga“. Praėjusį rudenį bendrovė išvežė 300 t dumblo, kuris daugybę metų į telkinį buvo vežamas iš miesto nuotekų valymo įrenginių.

Laikinai UAB „Šilalės vandenys“ vadovaujantis Virginijus Kvederys ŪP sako, jog Mišučių talpykloje sulaupta 9 tūkst. t dumblo, tokioje pat talpykloje Rubinavos kaime – dar 8 tūkst. t. Aplinkosaugininkai jau seniai reikalauja jas abi išvalyti, bet dumblo nėra kur dėti – kasdien jo vis daugėja. Pilnėja ir maždaug prieš dešimtmetį išnuomota Vingininkų kiaulių komplekso talpykla, nes per metus sulaupiama po 1 000 t dumblo.

Kaip ir jurbarkiečiai, UAB „Šilalės vandenys“ buvo sudariusi sutartį Tauragėje dumblą džiovinti, už tonos sutvarkymą mokėjo 28 Eur. Bet kur dėti granules, yra užsakovų reikalas. V. Kvederys svarstė, kad išdžiovinto dumblo granules galėtų paimti nemokamai sudeginti „Akmenės cementas“, tačiau ten irgi reikėtų nuvežti, o tai dar labiau padidintų dumblo tvarkymo kaštus. Būtų galima vežti deginti į „Klaipėdos vandenis“, tačiau ir ten teikiama paslauga yra brangi – už tonos dumblo sudeginimą reikia mokėti 38 Eur.

„Mato ranga“ siūlė pigiausią dumblo tvarkymo paslaugą, todėl jį išvežti ir buvo patikėta šiai įmonei. „Tai naujas dalykas, iki šiol niekas dumblo laukams tręšti nenaudojo. Ūkininkai nelabai nori dumblo naudoti dėl specifinio kvapo, kuris labai nemalonus ir ilgai laikosi“, – pripažino laikinai UAB „Šilalės vandenys“ vadovaujantis V. Kvederys.

Beveik karinė paslaptis

Rietavo savivaldybėje registruota „Mato ranga“ internete prisistato kaip statybos ir aplinkos tvarkymo projektus administruojanti įmonė. Viešai prieinami duomenys rodo, kad 2015–2019 metais bend­rovė laimėjo 10 viešųjų pirkimų konkursų, didžiausias sumas (iš viso 140 tūkst. Eur) gavo už suteiktas dumblo tvarkymo paslaugas. Pernai „Mato ranga“ sudarė dvi dumblo tvarkymo sutartis, šių metų sausį – dar tiek pat. Bendra numatytų atlikti dumblo tvarkymo paslaugų suma – 177 tūkst. Eur. Tokios nemažos darbų apimtys įpiršo mintį pasidomėti, kaip įmonė, kurioje yra vos keturi darbuotojai, tvarko nuotekų dumblą ir kur jį deda: ar utilizuoja, kaip iš pradžių teigė UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičus, ar vis dėlto veža į ūkininkų laukus, kaip tvirtina UAB „Šilalės vandenys“ laikinasis vadovas V. Kvederys.

UAB „Mato ranga“ direktorė Vilma Sasnauskienė „Ūkininko patarėjui“ bandė išaiškinti, kad rekultivavimas ir laukų tręšimas yra tas pats, tačiau netrukus pasidavė ir pasiūlė paskambinti už dumblo tvarkymą atsakingam savo įmonės darbuotojui Sauliui Sasnauskui. Atsakingas darbuotojas pokalbį pradėjo tuo pačiu klausimu, kaip ir UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius: „Kokiam kontekste bus naudojamas? Jūs neparašysite straipsnio, kad dumblas naudojamas tręšti tam ir tam. Su dumblo tvarkymo problemomis susiduria visa Lietuva. Kokiame kontekste mes tame straipsnyje dalyvaujame?“

Dar griežčiau „Mato ranga“ darbuotojas sureagavo į klausimą, kokį žemės plotą naudoja dumblui tvarkyti. S. Sasnauskas tvirtino, kad jis yra ūkininkas ir dumblu tręšia tik savo paties pasėlius, todėl paprašėme pasidalyti patirtimi, ar toks tręšimo būdas duoda naudos. Pašnekovo nuomone, tai priklauso nuo tikėjimo. „Jei tikite, pateisinsite. Jei netikite, visada rasite, kodėl blogai. Vienas iš veiksnių yra trąšos. Pasižiūrėkite, kaip jos brangsta. Per šį pusmetį jų kaina šoktelėjo kokiais 25 proc. Jeigu gaunate trąšų nemokamai, kodėl nepasinaudoti geresniu variantu? Juk perkant reikia mokėti. Jei norite truputėlį pigiau ūkininkauti, esate priversti tą dalyką daryti. Nenorite – perkate modernias, šiuolaikiškas trąšas, tręšiat iš palydovų ir visa kita. Viskas priklauso nuo pinigų“, – aiškino UAB „Mato ranga“ darbuotojas.

Tręšia grūdines kultūras

Kalbantis su „Ūkininko patarėju“ S. Sasnauskui teko pripažinti, kad keliems tūkstančiams tonų dumblo, sukaupto Jurbarko, Tauragės ir Šilalės nuotekų valymo įrenginiuose, 200 ha žemės turėtų būti per mažai.

„Aš naudojuosi ir kitų ūkininkų laukais, bet už kitus negaliu kalbėti, nes yra duomenų apsauga. Nuotekų dumblą mes naudojame kaip trąšą laukams tręšti. Grūdinėms kultūroms, nes daržovių tręšti negalima, joms persiduoda tiesiogiai. Jei neprotingai naudoji, persiduoda viskas ir visur“, – svarstė ūkininkas.

Pasak S. Sasnausko, tvarkant dumblą, stengiamasi rasti kuo artimesnius laukus. Mažeikių ūkininko duomenimis, iš viso Žemaitijoje dumblu gali būti tręšiama apie 100–1 500 ha pasėlių.

„Mes nevežame iš vieno Lietuvos galo į kitą. Jei yra Mažeikiuose, stengiamės, kad būtų susitarta su Mažeikių ūkininkais, jiems būtų padaryti tręšimo planai. Jeigu dirbame Jurbarke, apie Jurbarką ir darbuojamės. Jei mes dirbame Šilalėje, stengiamės nevežti toliau kaip 30 km nuo Šilalės. Taip, nevežame 50 ar 100 km per visą Lietuvą laukams tręšti. Būtų absur- das“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino S. Sasnauskas.

Pasak jo, dumblo nenaudoja nė vienas gyvulių, paukščių, kiaulių augintojas, nes laukams tręšti turi mėšlo. Bet Lietuvoje nėra tiek mėšlo, kiek yra dirbamų laukų, todėl ūkininkai sutinka, kad dumblas jiems būtų nemokamai atvežamas ir įterpiamas į žemę. Tereikia turėti suderintą tręšimo planą.

„Natūralus daiktas – kakutis – yra pats geriausias. Nepriimtina laukų tręšti žmonių išmatomis, bet be šūdo nėra grūdo. Tręšimo planas sudaromas ketveriems ar net septyneriems metams. Atliekamas monitoringas: reikia stebėti lauką, daryti pakartotinius tyrimus. Chemizuotame ūkyje trąšų naudojama ganėtinai daug – 1 ha išleidžiama 200 Eur. Tad jeigu įstengsite pabėgti nuo trąšų, dalį kompensuosite kokiais nors šūdais ar biologiniais dalykais, trąšų reikės pirkti ne tiek daug. Kompleksinės trąšos dabar kainuoja 350 Eur, azoto – 250 Eur, vienanarės – po 400 Eur už toną“, – kiek galima sutaupyti, naudojant nuotekų dumblą, skaičiavo S. Sasnauskas.

Taupyti ryžtasi vis daugiau

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atstovė ryšiams su visuomene Milda Milbutaitė „Ūkininko patarėjui“ pranešė, kad vien pernai leista šalies ūkininkams nuotekų dumblu tręšti 1 760 ha – šiam plotui buvo sudaryti 38 tręšimo planai. Didžiausią plotą nuotekų dumblu leista tręšti Vilniaus regione – 517 ha. Šiaulių regione nuotekų dumblu ūkininkai panoro tręšti 425 ha, Klaipėdos – 343 ha, Utenos – 201 ha žemės. Mažiau nei į 100 ha dumblą veš Marijampolės ir Alytaus apskričių ūkininkai. Panevėžio regione šiai tręšimo technologijai išbandyti ūkininkai skyrė tik 3 ha.

Tačiau ši informacija – tik apie naujai patvirtintus tręšimo planus. 2019 m. buvo suderinti 47 tręšimo planai, o per 2018 m. II pusmetį – 36. Nors ir keista, AAA atstovė tikina, jog institucija neturi duomenų, kokį bendrą plotą leista tręšti nuotekų dumblu pagal visus suderintus planus.

Iki šių metų tręšimo planai buvo rengiami ir derinami šešeriems metams, todėl šiemet dar galima tręšti pagal 2016 m. suderintą tręšimo planą. Šiemet rengiami tręšimo planai galios visą dešimtmetį. Tad netenka abejoti, jog šalyje nuotekų dumblu stimuliuojama dešimtys tūkstančių dirbamos žemės hektarų.

Praėjusių metų liepos 3 d. aplinkos ministro pasirašytame įsakyme „Dėl nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų patvirtinimo“ nurodoma, kad apdorotą dumblą žemės ūkyje galima naudoti energiniams augalams, žaliavinėms medžių ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, auginamiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšti.

UAB „Mato ranga“ atstovas S. Sasnauskas kalba apie grūdinių kultūrų tręšimą. Klysta, nežino ar sąmoningai pažeidžia reikalavimus – atviras klausimas. Tikimės, kad į jį atsakys AAA atstovai, taip ir neatsakę į užklausą, kiek ūkininkų naudoja nuotekų dumblą laukams tręšti, ar ši veikla yra kaip nors kontroliuojama.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė