Milijonai daržovių – kiekvieno lietuvio stalui

Daržovės pažymėtos kokybės ženklu 

Daržovių ūkio „Sodžiaus rytas“ įkūrėjas ir vadovas Algimantas Morkūnas džiaugiasi, kad mėgstama veikla tapo visos šeimos verslu. Sukauptą patirtį bei ūkio vairą po truputį perima Algimanto sūnus Darius. Sunku patikėti, kad vos kelių hektarų ūkis per kelis dešimtmečius išaugo iki milžiniško, siekiančio 150 hektarų. Prieš kelias dienas čia lankėsi Pasvalyje viešėjęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. 

1997 metais įkurta bendrovė jau daugelį metų užsiima daržovių auginimu ir realizavimu. Laukuose auga morkos ir kopūstai. Nuo 2009 metų ūkis sertifi kuotas pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemą. Ekologinio ūkio, kuriam vadovauja ūkininko žmona Vitalija, užaugintos daržovės atitinka ir visus kitus specialius reikalavimus. Sūnus Darius, matydamas ilgametę tėvų patirtį ūkininkaujant, nusprendė įkurti savo ūkį, jo užaugintos daržovės – nacionalinės kokybės produktas. Morkos ir kopūstai išsiskiria natūralumu, maistingumu, auginami tausojant aplinką. Taigi, šį daržininkystės ūkį dabar sudaro net trys skirtingų kategorijų ūkiai. 

„Sodžiaus ryto“ bendrovėje dirba apie 40 darbuotojų. Sezoniniams darbams – daržovėms ravėti, derliui nuimti – prie komandos prisijungia daugiau žmonių, dauguma iš aplinkinių kaimų, dirba ir pasvaliečių. Jie aprūpinami specialia apranga, darbo įrankiais, gali naudotis dušais, bendromis virtuvėlėmis.

Laukuose jau pradėtas imti kopūstų derlius, morkos dar mėnesį paaugs, o lapkričio viduryje visos daržovės jau „ilsėsis“ moderniose šaldymo patalpose su kontroliuojama oro temperatūra. Šviežios ir kokybiškos jos išliks iki pat pavasario. 

„Jaučiamės kaip šeima“ 

Daugiau nei du dešimtmečius ūkyje dirbanti Ličiūnų kaimo gyventoja Vida Girštautaitė pripažįsta, kad tinginiauti ar nuobodžiauti šiame darbe nėra kada. „Darbo diena prabėga labai greitai. Viskas modernu, automatizuota, belieka po šilta oro srove, kad rankos nešaltų, nuvalyti netinkamus kopūstų lapus, po to laukia pakavimas ir kiti darbai. Per vieną dieną man pavyksta nuvalyti apie dvi tonas kopūstų galvų, pavasarį einame į lysves sodinti kopūstų. Dabar viskas pasikeitę, ištobulėję – rankų darbo reikia vis mažiau, kopūstus sodina brigados su specialia, traktoriaus traukiama daržovių sodinamąja. Sėdėdami turime mėtyti kopūstų daigus pro specialias angas, o iš ten jie keliauja tiesiai į dirvą. Ūkio gyvavimo pradžioje visus darbus tekdavo nudirbti rankomis, patys daržoves ir valydavome, ir plaudavome, ir pakuodavome. Intensyvūs darbai ūkyje vyksta maždaug iki birželio, po to dauguma išeina atostogauti. Mes mėgstame turiningą laisvalaikį – su kolektyvu vykstame į ekskursijas, esame buvę Slovakijos kalnuose, keltu plaukėme į Švediją, Saremos salą, nuveža mus ir pailsėti prie jūros…“ – su šypsena pasakoja Vida. Iki sugrįžimo į Ličiūnus moteris dirbo pagal specialybę – siūlų sukėja-kontroliere Kauno dirbtinio pluošto gamykloje. Ji prisimena, jog darbo sąlygos pasikeitę neatpažįstamai, anksčiau modernaus cecho vietoje buvusi karvidė… Dabar patalpose visada šilta, nebereikia dirbti apsimuturiavus šiltais drabužiais. 

Ūkyje prie modernaus purkštuvo sutiktas, į laukus pasiruošęs išvažiuoti ličiūnietis Darius Kregždys čia darbuojasi jau dvidešimt šešerius metus, tad jaučiasi kaip namuose. Jis geriausiai gali palyginti pokyčius tada ir dabar. „Dirbdavome su tų laikų sovietine technika, buvo labai daug sunkaus, fizinio darbo, bet po truputį viskas keitėsi ir modernėjo, atsirado krautuvai, daržovių konteineriai. Rankų darbo lieka vis mažiau. Pavasarį laukuose modernia sėjamąja sėju morkas, jas nuima kombainas, todėl nebereikia į laukus vežti kelių šimtų darbininkų. Dabar morkų laukuose darbuojasi technika, anksčiau čia būdavo pilna žmonių šurmulio, vieni dainuodavo, kiti deklamuodavo eiles… “, – prisimena Darius ir išskuba darbuotis į laukus. 

Pats sunkiausias darbas vyksta kopūstų laukuose – rankomis pjaunamos kopūstų galvos. Tačiau mūsų kalbinta kopūstų nuėmėjų brigada linksma ir neatrodo pavargusi. Darbuojasi devyniese: vieni lysvėse, kiti traktoriaus priekaboje, nupjautos kopūstų galvos specialiu keltuvu suvažiuoja į konteinerius. Stabtelėję trumpo atokvėpio darbininkai tvirtina, kad visi jaučiasi kaip šeima, o sunkiausia šiame darbe besikeičiančios oro sąlygos – vėsūs rytai ir karštos popietės… Laukuose teks darbuotis iki lapkričio vidurio, tad didžiosios rudens darganos dar priešakyje. Net visą dieną praleidę kopūstų lauke, naktimis jų nebesapnuoja. Nebent tik tie, kurie čia naujokai.

Aprūpina didžiuosius prekybos centrus 

Dabar į prekybos centrus atkeliauja pačios šviežiausios daržovės. Šiandien dar žaliuojančios lauke rytoj jos jau atsidurs parduotuvių lentynose. Kokie šie metai buvo „Sodžiaus rytui“? 

„Šiųmetis daržovių derlius vidutiniškas. Jį lėmė vasaros karščiai ir užsitęsusi sausra. Kopūstams vasara buvo per karšta. Turime įsirengę laistymo sistemą, tačiau natūralaus lietaus ji niekada nepakeis. Prasidėjus sausajam sezonui, nors ir labai gausiai laistant, drėgmė greitai išgaruoja, todėl kopūstai augina mažesnes, nevienodas galvas, juos ima pulti kenkėjai. Po gausaus ir netikėto pavasarinio sniego ir liūčių buvo užtvinę laukai, dalis kopūstų sodinukų ir morkų prigėrė. Šiemet daržoves ypač puolė kenkėjai, todėl nuėmus derlių turime daug darbo, pažeistas daržoves reikia kruopščiai išvalyti. Kiekvienais metais patiriame vis naujų išbandymų, gamta neprognozuojama, o idealių sąlygų auginant daržoves niekada nebūna“, – trumpai gamtos išdaigas apibūdino A. Morkūnas. Jo ūkyje daržovės pradedamos sodinti balandžio pradžioje. Morkų sėklos atkeliauja iš Olandijos, kopūstų sodinukai – iš Lenkijos, kuri aprūpina daug augintojų Europoje. Šiemet Trajoniškio laukuose užderėjo 15 skirtingų veislių kopūstų, jų nuėmimo laikas skiriasi. 

Ūkio vadovas atkreipė dėmesį, kad užauginta produkcija privalo atitikti reikalavimus: „Prekybos centrai pageidauja ne didesnių nei 2–3 kg kopūsto galvų. Jeigu užauga didesnės, tenka galvoti, kur jas realizuoti kitur, nes parduotuvėms jos netinka. Pirmasis kopūstų derlius prasideda birželio viduryje, bet į sandėlius dar nevežame, nuimame tik tiek, kiek reikia prekybos centrams. Spalio mėnesį jau pradedame pildyti savo sandėlius. Laukuose dirba moderni technika, kuri yra išsigelbėjimas. Be jos ūkio ateitis būtų miglota, kadangi vis mažiau norinčių tokius darbus dirbti, ypač tarp jaunimo. 

„Rimi“ prekybos tinklas visoje Lietuvoje prekiauja tik mūsų ūkyje užaugintais kopūstais ir morkomis. „Lidl’ e“ beveik visi kopūstai ir fasuotos morkos – taip pat užaugę čia. Pasvaliečiai, nusipirkę daržovių, galbūt ne visada pastebi, kad į namus parsineša ir valgį ruošia iš mūsų ūkio derliaus. Turime nuolatinius prekybos centrų užsakymus, todėl kiekvieną dieną iš Trajoniškio kaimo į Lietuvą pajuda po du sunkvežimius, pakrautus daržovių. Atvažiuoja ir pavienių pirkėjų iš mūsų krašto, ypatingai populiarios nestandartinės daržovės, kurių prekybos centrai nepageidauja“, – pasakoja „Sodžiaus ryto“ vadovas Algimantas Morkūnas, ir vedasi mus į didžiulius daržovių sandėlius. Juose nuolat palaikoma artima nuliui temperatūra. Ne kasdien tenka vaikštinėtis milžiniškame šaldytuve. Po kelių minučių darosi šalta, tačiau daržovėms tokia aplinka pati tinkamiausia. Kol kas sandėliai dar tušti, bet neprabėgs nei mėnuo, ir juos užpildys ką tik iš laukų atvežtos morkos ir kopūstai. Sandėliai visiškai ištuštės tik gegužę. 

Morkūnų šeima – vieninteliai Trajoniškio kaimo gyventojai. Jų dėka sodžius vis dar gyvas, jie prižiūri kaimynystėje esančią Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko, Trajoniškio vaiko, gimtąją sodybą. Bet tai jau kita istorija.

 Kristina BALČIŪNAITIENĖ / DARBAS