Ukmergės r. ūkininkaujantis Kęstutis Zinkevičius – aistringas ir patyręs arbūzų augintojas. Tiesa, pasak ūkininko, šie melionvaisiai jam – labiau malonus pomėgis, negu rimtas, ekonomiškai naudingas užsiėmimas. Arbūzus K. Zinkevičius pradėjo auginti maždaug prieš dešimtmetį, apsigyvenęs kaime. Bandė šiek tiek šių uogų auginti ir dar seniau, kuomet gyveno mieste, soduose.
Dėl šaltos ir drėgnos liepos, „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo tvirtinimu, arbūzai pradėjo sirgti. „Jei ir užaugo, tai nepribrendo – nespėjo. Bet yra arbūzų augintojų, kuriems pavyko sėkmingai užsiauginti šių šilumamėgių uogų. Tam įtakos turėjo ne tik gamta, bet iš dalies ir arbūzų veislės. Dauguma iš patirties jau žino, kad pas mus tinkamiausios sąlygos yra auginti pačių ankstyviausių veislių arbūzus. Birželį, kai naktys dažniausiai dar būna vėsios, arbūzams sustiprėti, šaknynui iškeroti labai padeda įrengti specialūs šiltnamiukai. Kai arbūzai bent mėnesį paauga, jiems reikalinga laisvė, tuneliukai atveriami. Didžiausias „peilis“ – šaltos naktys ir lietus. Toks mišinys ne tik stabdo arbūzų vystymąsi, bet ir sukelia ligas“, – milžiniškųjų uogų auginimo subtilybes vardijo ŪP pašnekovas.
Pernai arbūzų augintojai, pasak ūkininko, metus vadino tiesiog tragedija. Melionvaisiai kentėjo dėl ilgą laiką vyravusios žemos oro temperatūros. Nors šiemet šilumos buvo daugiau, arbūzams jos trūko, tačiau labiausiai į neviltį varė lietus.
„Žmonės dengė savo daržoves įvairiomis plėvelėmis, bandė kažkaip saugoti. Apsauga – nepigi, bet labai jau norisi užsiauginti ir skanauti savų arbūzų“, – pripažino K. Zinkevičius.
Ūkininkas prisiminė arbūzams labai palankius ankstesnius metus, kai šilumamėgiams augalams užteko šilumos, o drėgmės nebuvo per daug. „Per mano ilgesnę negu dešimtmečio arbūzų auginimo praktiką visko mačiau – ir labai gero, skanių arbūzų derliaus esu sulaukęs, ir beveik nepavykusių užauginti, tiesiog sunykusių vaisių. Eksperimentavau, augindamas arbūzus tiek lauke, tiek ir šiltnamyje, rinkdamasis skirtingas veisles. Pavyzdžiui, šiemet auginu septynių veislių, skirtingo ankstyvumo, formų, spalvų ir skonių. Bet vis vien, atsižvelgiant į Lietuvos orus, reikia pripažinti, kad arbūzai – ne mūsų krašto uoga. Jiems labiausiai trūksta šilumos“, – tikino redakcijos pašnekovas. Jis šiemet užsiaugino ir nedidelių arbūzų, sveriančių po 3–4 kg. Tik dėl lietaus pertekliaus, pasak ūkininko, šiemečiams melionvaisiams trūksta saldumo, stipresnio skonio.
Arbūzų sezonas baigiasi maždaug apie rugsėjo vidurį. Seniau, kai šių uogų užaugindavo daugiau, daržininkai šiek tiek jų parduodavo turgeliuose ar pažįstamiems.
Arbūzų auginimas – ne vienintelis K. Zinkevičiaus eksperimentas. Ūkininkas vienas pirmųjų Lietuvoje ėmė auginti pluoštines kanapes, sėkmingai vysto ūkį, pavadintą „Kanapūkis“. Perdirba įvairiausias sėklas, spaudžia aliejų, fasuoja arbatas ir pan.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 4 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.