Minime Tarptautinę biologinės įvairovės dieną

Šią dieną siekiama geriau informuoti visuomenę apie biologinę įvairovę, apimančią daugiau kaip 8 milijonus mūsų planetos rūšių – nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ir ekosistemas – miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus ir kitas. Šių metų dienos tema – „Būk plano dalis“. Tai yra raginimas veikti visoms suinteresuotosioms šalims, siekiant sustabdyti ir pakeisti biologinės įvairovės nykimą. Vyriausybės ir vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, įstatymų leidėjai, įmonės ir asmenys raginami pabrėžti būdus, kuriais jie remia Biologinės įvairovės plano įgyvendinimą. Kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį ir todėl gali būti plano dalimi.

Visa biologinė įvairovė skirstoma į tris lygius: genetinę įvairovę (genetinės informacijos, esančios visų rūšių genuose, visuma), rūšių įvairovę (visų Žemėje esančių rūšių įvairovė) ir ekosistemų įvairovę (buveinių, natūralių bendrijų ir ekologinių procesų biosferoje įvairovė).

Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, 1 677 iš 15 060 įvertintų Europos rūšių gresia išnykimas. Labiausiai nyksta sraigės, moliuskai ir žuvys. Pavojus taip pat kyla daugiau kaip pusei Europos endeminių medžių, įskaitant kaštonus, bei penktadaliui varliagyvių ir roplių. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, nuo 2015 m. Europoje išnyko 36 augalų ir gyvūnų rūšys.

Lietuva gali didžiuotis ir džiaugtis savo unikalia gamta, tačiau mūsų šalyje išlieka nemažai biologinės įvairovės išsaugojimo problemų – žemės naudmenų keitimas, nedarnus gamtos išteklių naudojimas, aplinkos tarša, klimato kaita, invazinių rūšių plitimas.

Šiuo metu Lietuvos biologinę įvairovę sudaro apie 2 500 gyvūnų, 1 800 augalų ir 6 100 grybų rūšių. Šie sąrašai nuolat pildomi ir tyrimai tęsiami. Daug dėmesio skiriama kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų rūšims, veislėms ir kitiems sistematiniams vienetams tirti, registruoti ir saugoti.

Tačiau biologinė įvairovė kinta ir mūsų šalyje. Iš 1 800 Lietuvoje augančių augalų rūšių, daugiau kaip 500 yra nevietinės. Sparčiai plinta kai kurios svetimžemės, ekologiškai agresyvios augalų rūšys, plėšrieji žvėrys. Invazinių rūšių problema aktuali visame pasaulyje.

Tarptautinė biologinės įvairovės diena Lietuvoje minima nuo 2001 m. Kiekvienais metais visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į vieną iš biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų - klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemos kylančias grėsmės. Ypač daug dėmesio skiriama miškų išsaugojimui. Miškai yra mūsų planetos turtingiausios ekosistemos. Juose didžiausia gyvūnų ir augalų įvairovė tarp sausumos ekosistemų. Miškuose aptinkama daugiau nei du trečdaliai visų sausumos gyvūnų ir augalų rūšių, žmonės randa per 5 tūkst. įvairiausių produktų žaliavų – nuo aromatinių aliejų iki žaliavų maistui ir drabužiams. Medžiais apsodintas plotas užkerta kelią dirvožemio erozijai, reguliuoja klimatą, teikia švarų vandenį. Miškai svarbūs visos žmonijos gerovei ir išlikimui. Įvairių tarptautinių organizacijų, kai kurių šalių vyriausybių dėka ieškoma būdų, kaip išsaugoti miškų išteklius dabarties ir ateities kartoms ir taupiai juos valdyti.

2020 m. gegužę Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius. 2021 m. birželio mėn. plenarinės sesijos metu EP priėmė poziciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 metų ir nurodė, kad strategijos įgyvendinimas turi būti suderintas su kitomis Žaliojo susitarimo strategijomis.

2024 m. vasarį EP nariai pritarė naujoms gamtos atkūrimo taisyklėms, kurios yra dalis ES pastangų išsaugoti biologinę įvairovę Europoje. Šios taisyklės įpareigoja visas ES šalis stengtis atkurti natūralias buveines. Savo ruožtu Europos Komisija pristatė ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. skirtą kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

Lietuva turės prisidėti ir siekiant ambicingų ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslų – padidinti saugomų teritorijų plotą iki 30 procentų, gerinti rūšių ir buveinių apsaugos būklę, stiprinti apdulkintojų apsaugą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, žemės ūkio paskirties žemę praturtinti kraštovaizdžio elementais, atkurti ištiesintas upių vagas.

VMT informacija

Viršelyje 123rf nuotr.