Po rekordiškai šiltos kovo mėnesio pradžios (šilčiausios nuo 1961 m.), paskatinusios neįprastai ankstyvą augalų vegetaciją, paskutinę balandžio savaitę orai stipriai atšalo, pradėtos fiksuoti stichinės šalnos, kurios tęsiasi iki šiol. Tokios, šiam laikotarpiui neįprastai ilgos, daugiau nei tris savaites trunkančios šalnos padarė milžinišką žalą žydintiems, o kai kur jau ir vaisius užmezgusiems sodams bei uogynams.
Dėl taip ilgai trukusių šalnų rizikos valdymo priemonės nedavė efekto. Be to, sodų ir uogynų savininkai neturėjo galimybės apsidrausti, kadangi tokio draudimo rinkoje paprasčiausiai nėra. Patirta žala ir nuostoliai šiuo metu yra vertinami, bet preliminarūs duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus. Kai kur nuostoliai gali siekti net iki 100 proc.
„Atsižvelgiant į įvykusią stichinę nelaimę, kurios ūkininkai negalėjo nei prognozuoti, nei išvengti, ir į jų patirtus nuostolius, prašome Europos Komisijos imtis veiksmų, suteikiant išskirtinę pagalbą iš ES žemės ūkio rezervo. Tikimės Komisijos supratimo ir valstybių narių solidarumo sprendžiant šią mūsų sudėtingą situaciją“, - sakė ministras I. Hofmanas.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje taip pat aptarta rinkų padėtis po Rusijos invazijos į Ukrainą ir JAV muitų tarifų politikos pakeitimo.
Ministras I. Hofmanas dar kartą išreiškė visokeriopą paramą Ukrainai. Jis pabrėžė, kad nepaisant jau priimtų sprendimų, svarbu susiderėti dėl atnaujinto prekybos susitarimo, kuriuo būtų iš esmės pagerinta Ukrainos prieiga prie ES rinkos, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją. Taip pat būtina tęsti darbą dėl kuo didesnio importo ribojimo produktams iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Dėl prekybos su JAV – tikimės ES ir JAV derybų, ieškant abipusiai naudingo susitarimo muitų klausimu. Svarbu konsoliduoti pastangas ES lygmeniu, kad galimas ES atsakas į JAV veiksmus būtų vieningas ir veiksmingas, o ES rinkos apsaugos priemonės atspindėtų mūsų gamintojų interesus. Palaikome galimybę prireikus taikyti atsakomąsias importą iš JAV ribojančias priemones“, - kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras I. Hofmanas.
EK posėdžio metu pristatė neseniai paskelbtą pasiūlymą dėl BŽŪP supaprastinimo.
„Mums ypač svarbūs pakeitimai, susiję su GAAB 1 standartu, kurio įgyvendinimas ilgą laiką kėlė įtampą Lietuvoje. Matome ir daugiau gerų pasiūlymų, pirminis vertinimas – teigiamas. Svarbiausia – kuo greičiau sutarti dėl paketo patvirtinimo, kad pakeitimus galėtume įgyvendinti dar šiais metais. Tai svarbu tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms“, - pabrėžė ministras.
ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrams pristatyta bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio ministrų deklaracija dėl EK komunikato „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija".
„Mūsų pozicija lieka nepakitusi – būtina užtikrinti stiprią, savarankišką, gerai finansuojamą, lanksčią, dviem ramsčiais paremtą BŽŪP. Taip pat užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją. Šiandien norėčiau akcentuoti, kad ateities ūkiai turi būti autonomiški, gebantys patys pasigaminti tai, ko reikia: pašarus, energiją ar panašius produktus. Tai ypač aktualu ES rytiniuose pasienio regionuose. Karo grėsmės akivaizdoje prioritetiniai tampa klausimai, apie kuriuos anksčiau negalvodavome. Pavyzdžiui, ką jūs darytumėte, jeigu ilgam laikui dingtų elektra, o būtina pamelžti kelis šimtus karvių? Arba kaip optimizuoti melioracijos griovių tinklą gynybai, kad jų negalėtų įveikti priešų tankai? Būtina tinkamai įvertinti Ukrainos patirtį ir pasirengti panašių grėsmių neutralizavimui“, - teigė ministras.
Lietuva palaiko vizijoje įrašytas nuostatas, kad „rytų pasienio saugumas svarbus visos Europos saugumui“ ir kad „ypatingos paramos reikalauja kaimo vietovės, esančios ES rytiniuose pasienio regionuose.“ Tikimasi, kad tai taps naujų priemonių rinkiniu su ambicingu iššūkiams biudžetu Lietuvai.
ŽŪM informacija