Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 16 Bir 2024

Ministras K. Navickas: žemės ūkis šiandien ir rytoj

2023/12/28


Artėjant didžiausioms metų šventėms, įprasta įvertinti prabėgusius metus. Sunkumai žemės ūkio rinkose, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, ir klimato kaita diktuoja savo sąlygas bei kelia naujus iššūkius. Apie tai, kaip vertina besibaigiančius 2023-sius metus ir ko šalies žemdirbiai gali tikėtis ateityje, portalas ukininkopatarejas.lt kalbina žemės ūkio ministrą Kęstutį NAVICKĄ.

– Kokie, Jūsų nuomone, šie metai buvo Lietuvos žemdirbiams? Su kokiais iššūkiais susidurta ir kaip pavyko juos įveikti? 

– Pastarieji metai Lietuvos žemės ūkiui buvo sudėtingi – ūkininkai sulaukė iššūkių, kuriuos stengėmės valdyti. Metų pradžia pasitiko su staigiai mažėjančiomis pieno supirkimo kainomis. Pieno sektoriui, kuris patyrė didelių finansinių sunkumų, iš valstybės ir ES biudžeto skirta 18,7 mln. Eur. Nuostolių pridarė ir permainingi orai – nuo pavasario šalnų nukentėjo sodininkystės sektorius, kurio nuostoliams kompensuoti skirta 2,1 mln. Eur. Vasarą iškritusi kruša net penkiose savivaldybėse sunaikino dalį derliaus, suniokojo gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, grūdų sandėlius. Siekdami padėti nukentėjusiems kompensuosime dalį palūkanų, sumokėtų už paskolas stogų remontui ir trumpalaikiam turtui įsigyti. Šiuo metu renkamos paraiškos, paramą numatome mokėti nuo 2024 metų. Javų derlius, nors buvo daug nerimo, šiemet neblogas. Nors jis, palyginti su 2022 m., sumažėjo 4,1 proc., tačiau išliko artimas penkerių metų (2018–2022 m.) javų derliaus vidurkiui.

Kadangi karas Ukrainoje pranoksta visus kitus iššūkius savo žiaurumu ir dideliu poveikiu pasaulinei maisto sistemai, mūsų ūkininkai vis dar susiduria su likvidumo problemomis joms spręsti šiemet skirta 53 mln. Eur. Lengvatinėmis paskolomis pasinaudojo 654 ūkininkai ir bendrovės.

Siekiant didinti finansinių paslaugų prieinamumą ir sumažinti skolinimosi kaštus, buvo tęsiamos individualių garantijų, palūkanų kompensavimo ir garantinės įmokos kompensavimo paramos priemonės. Per metus finansų įstaigoms suteikta garantijų už 56,4 mln. Eur.

Tiek ministerijos pastangos padedant įveikti sunkumus, tiek pačių ūkininkų profesionalumas ir atkaklumas leido gana sėkmingai baigti šiuos metus.

– Šiais metais pradėtas įgyvendinti naujasis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas, įnešęs nemažai naujovių. Kaip vertinate jo startą?

– Strateginio plano startas buvo sėkmingas. Didžiausias iššūkis buvo ekologinės sistemos, nes tai naujovė ir ūkininkams, ir mums, ir visai Europos Sąjungai (ES). Siekėme, kad ir pirmaisiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vyktų be sutrikimų, tad paraiškų informacinės sistemos pritaikymas Strateginiam planui vyko iki paskutinės minutės. Pastangos pasiteisino – deklaravimas vyko sklandžiai, ūkininkai galėjo be didesnių trikdžių įbraižyti gamtai palankias naujoves, už kurias teikiama parama: vandens apsaugos juostas, kūdras, miškelius, medžius ir kt. Džiugu, kad ūkininkų aktyvumas ekologinėse sistemose viršijo planus, išskyrus ne tokias populiarias su gamyba nesusijusias ekologines sistemas.

– Europos Komisija (EK) patvirtino pirmąjį Strateginio plano keitimą. Ilgai nelaukusi, ministerija jau pateikė ir antrąjį. Kokios permainos numatytos?

– Poreikiai pokyčiams gimė diskusijose su ūkininkais ir socialiniais partneriais, analizuojant pirmųjų metų rezultatus, taip pat reaguojant į tokias aplinkybes, kaip karas ir jo pasekmės sektoriui – jų rengiant Strateginį planą nebuvo įmanoma numatyti.

Pirmuoju keitimu numatėme palengvinimus ekologinėse sistemose – nustatėme šienavimui palankesnius laikotarpius, suvienodinome juos su tiesioginių išmokų priemonėse nustatytais terminais, praplėtėme tarpinių pasėlių augalų sąrašą. Inicijavome du susietosios pajamų paramos keitimus: baltyminių augalų sąrašą papildėme soja, ir, reaguodami į sunkumus pieno sektoriuje, sukūrėme priedą pieninių veislių karvių laikytojams (30 Eur už karvę), kurie yra kooperatyvo nariai.

Įvertinę 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus bei atsižvelgdami į besikeičiančias rinkos sąlygas, EK pateikėme ir antrąjį plano keitimą. Jame siūlome peržiūrėti populiariausių kompleksinės ekologinės sistemos veiklų reikalavimus ir, perskirsčius iš kitų ekologinių sistemų, padidinti numatytas finansines lėšas.

Įvairūs supaprastinimai siūlomi ir kitose ekologinėse sistemose. Dalyvaujantiems su pievų priežiūra susijusiose ekologinėse sistemose siekiama sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip skatinant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus bei ganyti juose ūkinius gyvūnus. Taip pat numatyta nauja ekologinė sistema, kurioje dalyvaujantys bus skatinami įkurti bei išlaikyti daugiametes pievas. Ekologiškai ūkininkaujantiems numatyta didinti kompensacinių išmokų dydžius. Siekiant paskatinti ūkininkus rinktis ir deklaruoti kraštovaizdžio elementus, jiems bus suteikta daugiau galimybių dalyvauti gamybinėse veiklose. Kai kuriems kraštovaizdžio elementams siekiama padidinti išmokas.

Į Strateginį planą įtraukiami privalomi darbuotojų socialinės apsaugos reikalavimai, kurie įsigalios nuo 2025 m. ir bus taikomi gaunantiems tiesiogines bei kitas su plotais susijusias išmokas.

– Nors Strateginio plano įgyvendinimas ką tik prasidėjo ir išankstinės prognozės sunkiai įmanomos, tačiau kokių rezultatų Lietuvos kaimas gali tikėtis pasibaigus šiam programiniam laikotarpiui?

– Strateginio plano prioritetai yra aprūpinti visuomenę maistu, skatinti tvarią žemės ūkio veiklą, tausojančią gamtos išteklius, bei užtikrinti kaimo vietovių gyvybingumą. Ypatingas dėmesys skiriamas ūkių bendradarbiavimui ir kooperacijai: pripažintų žemės ūkio kooperatyvų projektams numatyta didesnė parama ir paramos intensyvumas, o patys smulkiausi ūkiai skatinami teikti bendrus projektus. Jei siekiamą rezultatą išreikštume skaičiais, pasibaigus 2023–2027 m. programiniam laikotarpiui, bus modernizuoti apie 2 tūkst. ūkių. Įsibėgės trumpųjų maisto tiekimo grandinių veikla, skatinanti vietos maisto vartojimą – grandinių projektuose dalyvaus apie 130 ūkių, veiks du žemės ūkio produkcijos logistikos centrai.

Aplinkosaugos ir klimato tikslams įgyvendinti numatėme 40 proc. kaimo plėtros lėšų. Tikimės, kad ekologinis ūkininkavimas bus vykdomas didesniame nei 320 tūkst. ha plote, ūkininkai rinksis tausesnius aplinkai ūkininkavimo metodus, o visuomenė bus aprūpinta dar sveikesniu maistu.

Po 2027 m. kaimo vietovėse turėtų būti daugiau ekonomiškai ir socialiai atsparesnių smulkių ūkių bei verslų. Planuojame, kad bus parengti 25 sumaniųjų kaimų projektai, kurie prisidės prie regionų išsivystymo lygio skirtumų mažinimo ir padės spręsti vietos socialines problemas pasitelkiant skaitmeninius ir kitus inovatyvius sprendimus.

Ne ką mažiau svarbu kalbėti ir apie kartų kaitą. Lietuva tikisi, kad savo Strateginiu planu pritrauks jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla. Planuojame, kad ūkininkavimo veiklos pradžiai paramą gaus daugiau nei 4,6 tūkst. jaunųjų ūkininkų.

Norint išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą, būtina investuoti ne tik į ūkių modernizavimą, bet ir naujausias technologijas, mokslo pasiekimų diegimą, žinių perdavimo metodus. Planuojame, kad konsultacijas gaus, mokymuose dalyvaus ir žiniomis apsikeis daugiau kaip 45 tūkst. žmonių. Į Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS) bus įtraukti daugiau kaip17 tūkst. konsultantų, kurie dalyvaus veikloje, susijusioje su žinių mainais, bendradarbiavimo tarp mokslininkų, konsultantų ir ūkininkų stiprinimu. Numatėme, kad skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms paramą gaus daugiau kaip 500 ūkių. Ketiname paremti apie 40 Europos inovacijų partnerystės (EIP)  projektų, skirtų kurti ir diegti žemės ūkiui aktualias inovacijas.

– Lietuva kartu su kitomis ES šalimis įgyvendina žaliojo kurso nuostatas, taip pat ir žemės ūkio sektoriuje. Tai įvairūs tikslai, susiję su klimato kaitos švelninimu, biologinės įvairovės išsaugojimu, taršos mažinimu. Kaip sekasi mūsų žemės ūkiui siekti jų?

– Iš tiesų pastarieji metai buvo itin gausūs iniciatyvų ir europinių teisės aktų pasiūlymų, dėl kai kurių jų derybos buvo labai sudėtingos, pavyzdžiui, Gamtos atkūrimo ar Tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reglamento. Nors remiame esminius šių pasiūlymų tikslus, taip pat siekiame, kad jų poveikis ir nuostatos būtų sąžiningi bei tolygūs visų ES valstybių narių atžvilgiu. Europos Komisijai pristatant vis kitą naujo reglamento ar direktyvos pasiūlymą, aš visada keldavau klausimą, kaip tai siejasi su ankstesniais pasiūlymais ar jau galiojančias teisės aktais, kaip tai įgyvendinsime mūsų konkrečiomis sąlygomis, kaip tai paveiks ūkininkus.

Mes savo Strateginiame plane esame numatę daug priemonių, kurios turėtų tiesiogiai prisidėti prie žemės ūkio ir žemės naudojimo ŠESD emisijų ir taršos mažinimo, biologinės įvairovės būklės agroekosistemose gerinimo. Kai kurios didžiausią poveikį visų šių problemų sprendimui turinčios ekologinių sistemų priemonės – neariminis žemės dirbimas, tarpiniai pasėliai, augalų kaita – šiemet buvo itin populiarios, kelis kartus viršijo tai, kas buvo suplanuota Strateginiame plane.

Šiais metais buvo pradėta įgyvendinti nauja intervencinė priemonė, kuria remiamos tikslinės gyvulininkystės ūkių investicijos, skirtos ŠESD, amoniako, kvapų mažinimui, taip pat biodujų gamybai iš mėšlo bei perėjimui prie aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų. Ji sulaukė rekordinio susidomėjimo: 2023 m. kvietimui buvo skirta 10 mln. Eur dotacijų, gautos 43 paraiškos už 23 mln. Eur.

Tvarių technologijų ir ŠESD emisijų mažinimo skatinimui panaudojami ir papildomi finansavimo šaltiniai, tokie kaip ES Modernizavimo fondas, Klimato kaitos programa bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas.

Mūsų ūkininkams yra sudarytos galimybės keisti gamybos veiklos pobūdį ir jie vis dažniau taiko su gamta suderinamus gamybos metodus. Svarbu, kad šios priemonės ir tvaresnės ūkininkavimo praktikos būtų taikomos eilę metų, tada iš tikrųjų galėsime matyti teigiamą efektą ŠESD emisijoms, maistinių medžiagų išsiplovimui ar rūšių populiacijų tendencijoms.

Jeigu lyginsime mūsų aplinkos būklę su kitomis ES šalimis, pavyzdžiui, Nyderlandais ar Airija, pas mus problemos mažesnės, bet tai nereiškia, kad jų nėra, ar kad žemės ūkis neturėtų prisidėti prie jų sprendimo. Svarbu nuolat komunikuoti su sektoriumi ir ūkininkais apie tai, kodėl vienos ar kitos priemonės, tikslai yra svarbūs, kaip jie prisideda prie jų ūkių ekonominio konkurencingumo, jau nekalbant apie derlingumo ar ūkių atsparumo didinimą. 

– Šiemet ūkininkams atsirado prievolė atkurti suartas daugiametes pievas – ši problema aktuali tikrai daugeliui. Kokių jos sprendimo būdų pasiūlė Žemės ūkio ministerija?

– Daugiametes pievas privalu išlaikyti visoms šalims narėms. Ūkininkai, deklaruodami pasėlius ir pretenduodami gauti tiesiogines išmokas, turi laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės bei valdymo reikalavimų. Pagal šiuos reikalavimus, Lietuvos mastu sumažėjus daugiamečių pievų ploto santykiniam rodikliui daugiau nei 5 proc., daugiametes pievas išarusiems ūkininkams tuos plotus privalu atstatyti.

Šiemet ūkininkams pirmą kartą atsirado prievolė atstatyti pievas. Tiems, kurie 2020–2022 m. išarė daugiau nei 0,5 ha daugiamečių pievų, teks atstatyti tuo laikotarpiu suartą daugiamečių pievų plotą. Tą ūkininkai turės padaryti kitais metais deklaruodami pasėlių plotus.

Visos ministerijos komandos dėka po derybų su EK 2021 ir 2022 metais pavyko išvengti daugiamečių pievų atkūrimo. O šiemet buvo pasiekti susitarimai, kurie leido sumažinti 2018 m. referencinius daugiamečių pievų plotus daugiau nei 50 tūkst. ha (nuo 746,1 iki 694,5 tūkst. ha). Tai reiškia, kad ūkininkams reikės atstatyti ne 100 proc., o 70 proc. suartų pievų. Suprantama, kad ir tai yra tikrai didelis iššūkis ūkiams.

Atsižvelgdami į tai, sudarėme galimybes ūkininkams atstatyti pievas kituose plotuose. Tiems, kuriems šiemet nustatyta prievolė atstatyti daugiametes pievas, kitais metais deklaruojamas daugiamečių žolių juostų plotas bus pilnai įskaitytas į atstatomą plotą, be to, tas plotas tiks siekiant dalyvauti ekologinėse sistemose. 

Jeigu EK pritars, ūkiams, kurie turi ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų nuo deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto, nuo kitų metų būtų leista dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose, nereikalaujant jokių papildomų negamybinių veiklų. Taip pat ūkiams, kurie naujai įkurtų bent 3 proc. daugiamečių pievų nuo viso deklaruoto ploto, nuo 2024 m. būtų leista dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose.

Iš EK laukiame atsakymo ir dėl mūsų sukurtos naujos ekologinės paramos sistemos daugiamečių pievų įrengimui ar atnaujinimui. Pagal ją nuo kitų metų ūkininkams būtų mokamos papildomos išmokos už daugiametes pievas.  

– Kokių dar naujovių gali tikėtis žemdirbiai?

Nuo 2024 metų ūkininkai gaus susietąją paramą už sojos auginimą. Susietosios paramos išmokos priedą gaus ir tie ūkininkai, kurie laiko pieninių veislių karves ir yra pripažintų kooperatyvų nariai.  

Tikimės, kad kitais metais bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos ūkininkams tiekti žemės ūkio ir maisto produktus vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurti ir plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines.  

2024 m. sausio 1 d. įsigalios Žemės ūkio ministerijos inicijuotas Viešųjų pirkimų įstatymo keitimas, kuris sudarys galimybę ūkininkus jungiančioms trumpoms tiekimo grandinėms lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu.

– Šalies žemdirbių pagaminta produkcija, iš kurios gaminami maisto produktai, visiškai atitinka ES saugos ir kokybės standartus, dažnai juos viršydama. Tai liudija ne tik vidaus rinkos vartotojų pripažinimas, bet ir eksporto plėtra. Kaip šiemet sekėsi lietuviškos žemės ūkio produkcijos eksportuotojams?

– Didžiuojamės, kad savo šalį vis labiau garsiname lietuviškos kilmės produkcija, kuri ne tik perdirbama, bet ir užauginama Lietuvoje. Kryptingai dirbame, kad taptume aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų eksportuotojais.

Pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3,663 mln. Eur. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas išaugo beveik 12 proc. Šiuo metu lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų galima rasti daugiau nei 150 pasaulio valstybių. Aktyviai dirbame, kad atvertume naujas rinkas gaunant eksporto leidimus už ES ribų. Taip siekiame didinti eksportą į tokias prioritetines rinkas kaip JAV, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Persijos Įlankos šalys ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalys.

– O kokie šie metai buvo žuvininkystės sektoriui?  

– Atstovaujame ir deramės dėl Lietuvos žvejybos galimybių tiek Baltijos jūros regione, tiek tolimuosiuose žvejybos vandenyse. Nors Baltijos jūros kvotos kasmet mažėja ir laivyno situacija nelengva, tolimojo plaukiojimo laivynas dirba pelningai, kai kuriuose žvejybos rajonuose ištekliai atsigauna ir nustatomos didesnės kvotos.

Netrukus baigsime įgyvendinti 2014–2020 m. programinio laikotarpio paramos žuvininkystei programą, kurios biudžetas – daugiau kaip 83 mln. Eur. Paramos gavėjams skirta 97 proc. lėšų, o išmokėta – 89 proc.

Siekiant sumažinti neigiamą karo Ukrainoje poveikį, 86 žvejybos arba akvakultūros įmonėms išmokėta virš 3,9 mln. Eur paramos ir dar apie 1 mln. Eur numatoma išmokėti.

Šiemet įsibėgėjo naujos 2021–2027 m. programinio laikotarpio paramos žuvininkystei programos įgyvendinimas. Jos biudžetas siekia 87,4 mln. Eur, o įgyvendinti numatyta 24 priemones.

– Iki Naujųjų metų liko tik savaitė. Ko norėtumėte palinkėti šalies žemdirbiams?

– Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, jog žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka. Užklupusi koronaviruso pandemija, paskui ir karas Ukrainoje atskleidė, kaip svarbu patiems apsirūpinti maistu. Tai parodo šalies atsparumą krizėms.

Ir žemdirbiai, ir mes jaučiame didelę atsakomybę už Lietuvos žemės ūkio ateitį. Patirtis rodo, kad tik suvienijus jėgas su mažiau galime padaryti daugiau. Ateityje iššūkių tik daugės, todėl jiems būtina ruoštis visiems kartu.

Artėjančių prasmingiausių metų švenčių proga linkiu žemdirbiams ir jų šeimoms santarvės, ramybės ir sveikatos. Ir, žinoma, derlingų ateinančių metų!

 

ŽŪM nuotrauka

Dalintis
Verslas