Ministras žada tobulinti žemėtvarkos procesus miestuose, NŽT veiklą

„Nepakankamas perdavimas (žemės – BNS) savivaldybėms, sutinku, yra labai didelė problema. Pavasario sesijoje ateisime su sprendimais, kurie tikslins ir tvarkys tą reformą“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė P. Poderskis.

„Susitiksime su Savivaldybių asociacija, kalbėsime ir jų pasiūlymus integruosime. Čia sprendimai bus neužilgo“, – kalbėjo ministras.

Valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose savivalda valdo nuo pernai vasario, kartu jai perleista ir dalis NŽT funkcijų. Tarnyba liko atsakinga tik už valstybinę žemę rajonuose, išskyrus miestus ir miestelius.

Tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas tuomet sakė, kad iki reformos žemėtvarkos procesai strigdavo dėl biurokratinių trikdžių tarp savivaldos ir NŽT.

Tuo metu P. Poderskis akcentavo, kad prastai veikiančiai Nacionalinei žemės tarnybai ministerija šiuo metu skiria didžiausią dėmesį, jos funkcijos bus taisomos.

„NŽT išgyvena sudėtingą laikotarpį. Procesai, kurie tarsi vyksta, matome, kaip dar reikia juos taisyti ir tobulinti, kad ir savivaldybėms būtų patogiau dirbti ir kad paslaugos būtų suteikiamos. Aukščiausiu prioritetu skiriame dėmesį NŽT vadovybei, tikriname, kaip jie vykdo savo įsipareigojimus“, – aiškino P. Poderskis.

„Ateityje atnešime pakeitimus būtent dėl tam tikrų funkcijų sutvarkymo ir palengvinimo, kad visiems būtų procesai būtų sklandesni“, – pridūrė jis.

Kaimo reikalų komiteto narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas pabrėžė iš regionų gaunantis daug skundų, kad NŽT paslaugos suprastėjusios.

Tuo metu „valstietis“ Bronis Ropė klausė, ar tarnybos neplanuojama grąžinti Žemės ūkio ministerijai. Jo teigimu, valstybinę miestų žemę perdavus savivaldybėms NŽT tapo kontrolės institucija.

„NŽT neleidžia net įstatymais numatytų teisių savivaldybėms priiminėti sprendimų, uždeda savo terminus“, – teigė B. Ropė.

NŽT Aplinkos ministerijai perduota 2023-ųjų sausį, o prieš metus savivaldybėms perduotas maždaug 120 tūkst. hektarų valstybinės žemės valdymas – jos patikėjimo teise valdo 55 tūkst. hektarų suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst. ha nesuformuotos žemės, be to, jos perėmė dalį NŽT funkcijų ir gali savarankiškai spręsti žemėtvarkos klausimus. 

Autorius Lukas Juozapaitis / BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.