Misija – atiduoti oriai ir be stigmos

Unikalus projektas

Ukrainietei Raisai, atvykusiai iš Charkivo, „Maisto banko“ parama labai reikalinga. Kartu su anūke ir proanūke Lietuvoje nuo karo pabėgusi moteris verčiasi sunkiai, todėl labai džiaugiasi produktais, reikšmingai palengvinančiais nedidelės šeimos biudžetą. Atiduotuvė jai patrauklesnė dar ir tuo, kad čia gali išsirinkti tai, kas patinka. O ir aplinka senjorei labai imponuoja – jauku, tvarkinga, patogu.

„Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus teigimu, tokia atiduotuvė – unikalus ir alternatyvų neturintis konceptas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Planuojama, kad ši atiduotuvė padės pamaitinti daugiau nei tūkstantį sunkiau besiverčiančių žmonių per savaitę. Čia „apsipirkti“ galės sunkiau besiverčiantieji, kurių sąrašai sudarinėjami pagal iš anksto savivaldybių pateikiamas rekomendacijas. Kiekvienam žmogui skirtas maistas bus ribojamas – viso planuojama skirti po 5 kg maisto produktų, kuriuos kiekvienas galės rinktis iš duonos, vaisių, daržovių, mėsos, pieno ir kitų kategorijų.

Maisto atiduotuvės-parduotuvės sunkiau gyvenantiems žmonėms yra paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, kelios tokios vietos veikia ir Europoje. Tiesa, jose už gaunamą maistą reikia susimokėti simbolinį mokestį, o vilniškėje atiduotuvėje skurstantieji maistą gaus visiškai nemokamai.

Materialinė ir moralinė parama

Vilniaus rajono savivaldybės vicemerės Editos Tamošiūnaitės manymu, apsilankymas tokioje atiduotuvėje žmonėms suteiks ne tik pagalbą maistu, bet ir teigiamų emocijų: „Šiuo metu „Maisto banku“ naudojasi apie 8 tūkst. rajono gyventojų, – sakė ji. – Tokios iniciatyvos ir idėjos yra sveikintinos, nes nepasiturintiesiems, ypač vyresnio amžiaus, tai yra didžiulė materialinė pagalba, vertinga ir moraliniu požiūriu, parodanti, kad tie žmonės nėra atstumtieji.“

„Maisto bankas“ per šiuos metus planuoja atidaryti dar kelioliką atiduotuvių kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Radviliškyje, Marijampolėje, Utenoje, Vilkaviškyje, Telšiuose, Akmenėje, Jurbarke, Elektrėnuose, Alytuje ir dar keliuose kituose miestuose.

Pernai „Maisto bankas“ išdalijo beveik 11 tūkst. tonų maisto, iš kurių 6 193 tonos – nuo sunaikinimo išsaugotas maistas. Organizacija remia 230 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, taip pat paramą teikia 601 socialinei organizacijai.

Nutiesti tiltus patiriantiems nepriteklių

„Ūkininko patarėjo“ skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbį su „Maisto banko“ vadovu S. Gurevičiumi.

– Kas finansuoja atiduotuvės įkūrimą ir atidarymą?

– Prie pirmosios „Maisto banko“ atiduotuvės įkūrimo Vilniuje prisidėjo daugybė neabejingų verslo įmonių. Vienos jų konsultavo teisiniais klausimais, kitos atidavė jiems nebereikalingų baldų, padėjo su įrangos pervežimu, patalpų įrengimu. Daugiau nei pusę metų visame Vilniuje ieškojome tinkamų patalpų, kurios būtų patogiai pasiekiamos viešuoju transportu tiek Vilniaus mieste, tiek atvykstant iš Vilniaus rajono. Džiaugiamės, kad išsikrausčius vienam prekybininkui mums pavyko susitarti dėl patalpų panaudos vieneriems metams ir todėl šiandien galime priimti žmones pačiame Vilniaus centre.

– Kaip suprantu, čia ateis tie, kurie paprastai gauna maisto paketus, bet dabar gali pasirinkti?

– Į atiduotuvę ateis žmonės, kuriuos remti trumpo galiojimo (nuo iššvaistymo išsaugotais) maisto produktais rekomenduos socialiniai darbuotojai. Šiuo metu Vilniuje vykdome dvylikos savaičių paramos programą. Tai reiškia, kad žmogus atiduotuvėje galės lankytis vieną kartą per savaitę ir taip dvylika savaičių iš eilės. Jam pabaigus programą į jo vietą įtraukiamas kitas žmogus. Laikinai į sudėtingą situaciją pakliuvusiems žmonėms dažnai šios dvylika savaičių būna pakankamas laikotarpis, kol jie pamažu vėl pradeda stotis ant kojų ar bent susitvarko dokumentus valstybės paramoms gauti.

– Didieji „Maisto banko“ partneriai yra prekybos tinklai, o ar turite sutarčių su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis? Kaip su jais bendradarbiaujate?

– Labai džiaugiamės, kad pernai sustiprėjo partnerystė su ūkininkais. Skaičiuojame, kad pernai bendradarbiaudami su 61 ūkininku surinkome 347 tonas daržovių – daugiausia svogūnų, bulvių, morkų. Ne kartą savanoriams teko ne tik patiems vykti pas ūkininkus į sandėlius, bet ir nurinkti laukus. Ir dabar nuoširdžiai prašome ūkininkų, jeigu tik turite atliekamų daržovių, kurių negalite realizuoti dėl netinkamo dydžio, formos, kurias užlaikėte nuo praėjusių metų – susisiekite su „Maisto banku“, mes tikrai paieškosime būdų, kaip jūsų turimą maistą paimti ir jį išdalyti stokojantiesiems.

– Kaip ūkininkai galėtų daugiau prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos, kaip būtų galima juos paskatinti?

– Pastebėjome, kad neretai ūkininkai bijo aukoti maistą labdaros organizacijoms dėl papildomų mokestinių naštų. Tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinime nurodoma, kad smulkieji gamintojai ir ūkininkai, įsiregistravę PVM mokėtojais ir neatlygintinai perdavę perteklinę produkciją paramai, net ir tuo atveju, jei įsigytų prekių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, neprivalo skaičiuoti pardavimo PVM, taip pat tikslinti PVM atskaitos. Tai aktualu, jeigu daržovės perduotos kaip parama paramos gavėjui, turinčiam teisę teikti labdarą, nurodant jam šias prekes sunaudoti labdarai, o paramos gavėjas įsipareigojo tai daryti, ir kai kiekvieno konkretaus labdaros gavėjo gaunamų šių prekių apmokestinamoji vertė neviršija 75 eurų per kalendorinį mėnesį. „Maisto bankas“ šį įsipareigojimą įgyvendina, todėl ūkininkams nekils jokių papildomų mokestinių išlaidų, ir tiek daug jėgų ir laiko užauginimui atėmęs maistas bus realizuotas. Tokiu būdu ūkininkai ne tik gali įprasminti savo darbą, bet ir padėti sunkiau gyvenantiems žmonėms. Tikime, kad gerumas visada sugrįžta gerumu.

– Minėjote, kad daugelis išpila pieną, utilizuoja mėsą ir pan. Ar yra kokie skaičiai ir kaip galima būtų to išvengti?

– Paskutinio Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje per metus prarandama 393 tūkst. tonų maisto. Didžiausia šio maisto dalis prarandama namų ūkiuose (61 proc.), toliau – žemės ūkio sektoriuje (21 proc.), prekyboje (12 proc.), maisto pramonėje (4 proc.), viešojo maitinimo sektoriuje (1 proc.). Gyvename labai vartotojiškoje visuomenėje, todėl per mažai planuojame savo buitį, taip pat maistą, tad namų ūkiuose išmetamo maisto kiekiai ir yra tokie dideli. O jų išvengti padeda patys paprasčiausi patarimai ir jų laikymasis – susidaryti produktų sąrašą prieš einant į parduotuvę, peržiūrėti spinteles, susidėti maisto produktus pagal galiojimo datas, planuoti maisto porcijas – gaminti tik tiek, kiek suvalgysime, gaminti iš likučių arba juos užšaldyti, neiti į parduotuvę alkaniems, nesusivilioti akcijomis, kurios siūlo pirkti didesnę pakuotę, kurios galbūt mes nesuvartosime. Pas ūkininkus, prekybininkus, gamintojus perteklinio maisto atsiranda dėl labai skirtingų priežasčių – tai ir prastas derlius, kurį po to sunku parduoti, klaidos tiekimo grandinėje, klaidos ant pakuočių, atšaukti užsakymai ir dar daugybė kitų atvejų. Mes puikiai suprantame, kad gali įvykti įvairių situacijų, ir ne tokia didelė bėda, jei pas ūkininkus, prekybininkus ar gamintojus liko maisto, tačiau labai svarbu, kaip su tuo maistu bus pasielgta. Ar likęs maistas bus išmestas, ar panaudotas pagal paskirtį – suvalgytas. Todėl „Maisto bankas“ siūlo sprendimo būdą – atiduoti šį maistą tiems, kam sunkiau jo įsigyti. Vaizdingiau tariant, mes nutiesiame tiltą tarp tų, kurie turi perteklių, ir tų, kurie patiria nepriteklių, ir tuomet ši situacija tarsi išsilygina.

Autorės ir Martyno VITĖNO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.