Miškininkai naikina pavojingus augalus – didžioji dalis Lietuvos miškų jau išvalyta

Pasak VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo Sigito Kvedaro, valstybiniuose miškuose nuo pavasario jau naikinti 133 hektarai invazinių augalų.

Praėjusiais metais VMU invazines rūšis naikino 163 hektaruose, šiais metais tai planuoja atlikti ne mažesniame nei 166 ha plote.

„Siekdama išnaikinti valstybiniuose miškuose plintančias invazines rūšis, urėdija kasmet didina miškų, kuriuose taikomos invazinių rūšių kontrolės priemonės, plotus. Tikimės, kad nuosekliai laikantis tokio plano, per keletą metų Sosnovskio barščio ir kitų invazinių rūšių augalų valstybiniuose miškuose neliks“, – sako S. Kvedaras.

Sosnovskio barštis – pavojingas tiek žmogui, tiek florai

Didžioji dalis valstybinių miškų plotų, kuriuose yra paplitusios invazinės rūšys, yra apaugusios Sosnovskio barščiu. Šis augalas, atvežtas į Lietuvą dar sovietmečiu žemės ūkio tikslams, sparčiai išplito ir ilgainiui tapo nekontroliuojamu.

Sosnovskio barštis plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkstančių sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms.

Pasak S. Kvedaro, nekontroliuojamai plintantys Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją.

Barščio sultyse esantys furanokumarinai, kontaktuodami su oda, gali sukelti stiprius, net trečio laipsnio, nudegimus.

Palietus šį augalą, jį skinant ar šienaujant, gali kilti ypač stipri organizmo alerginė reakcija – odos paraudimai, didelės vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis.

Ypač stipri reakcija į toksinus būdinga saulėtomis dienomis, kai yra aktyvesnis šios medžiagos išsiskyrimas į orą.

Grėsmė biologinei įvairovei

Be Sosnovskio barščio, miškininkai naikina ir daugiau į Lietuvos bei ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų augalų rūšių: didžiąją bei kanadinę rykštenes, uosialapį klevą, vėlyvąją ievą, varpinę medlievą, gausialapį lubiną, bitinę sprigę, sirinį klemalių ir kitas.

„Pastarosios dvi, nors ir yra labai patrauklios rūšys bitėms, tačiau išplitusios mūsų kraštuose sudaro tankius sąžalynus ir labai greitai dauginasi“, – teigia S. Kvedaras.

Didžiosios ir kanadinės rykštenės taip pat sudaro grynus sąžalynus, nukonkuruoja vietinius augalus, itin greitai pasisavindamos maisto medžiagas iš dirvožemio.

Uosialapiai klevai, vėlyvosios ievos, varpinės medlievos – sumedėję augalai, kurie patekę į palankias sąlygas nustelbia vietinę augaliją.

Gausialapiai lubinai agresyviai plinta atviruose buveinėse, prisotinę dirvožemį azotu, keičia jo struktūrą ir vietos buveines.

Nors daugelis invazinių rūšių, anot urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovo, ir nedaro tiesioginės žalos žmogui, tačiau reikšmingai keičia augalų bendrijas ir taip prisideda prie vietinės bioįvairovės mažėjimo.

Kovą apsunkina neatsakingi gyventojai

Nors, pasak S. Kvedaro, invazinių augalų galima rasti visoje Lietuvos teritorijoje, gausiausias jų paplitimas pastebimas aplink didžiuosius miestus, geležinkelius ir sodininkų bendrijas.

„Dalis jų į miškus patenka iš aplinkinių teritorijų arba yra nelegaliai atvežami kartu su žaliųjų atliekų likučiais, todėl invazinių rūšių kontrolė reikalauja ne tik miškininkų, bet ir visuomenės atsakomybės“, – teigia S. Kvedaras.

Jei šalia valstybinių miškų yra kitų valdytojų žemės plotai, kuriuose Sosnovskio barštis ir kitos invazinės rūšys nenaikinamos, kitą sezoną naikintuose plotuose augalai vėl išplinta.

Paplitę visoje šalyje

Šiemet daugiausiai invazinių rūšių augalų, S. Kvedaro teigimu, sunaikinta Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje – net 51 hektarai. Po 20 hektarų invazinių augalų sunaikinta Radviliškio ir Dubravos regioniniuose padaliniuose. Reikšmingi darbai šiuo metu baigiami Nemenčinės padalinyje, kur planuojama sunaikinti 26 hektarus nepageidaujamų augalų.

Ilgalaikis ir nuoseklus invazinių rūšių naikinimas duoda rezultatų – vietovėse, kur Sosnovskio barštis naikinamas kelerius metus, šio augalo beveik nebelikę.

„Pavyzdžiui, Dubravos regioniniame padalinyje, kur prieš septynerius metus Sosnovskio barštis augo didesniame kaip 50 hektarų plote, šiuo metu jis išplitęs tik 20-yje hektarų“, – pridūrė urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas.

Naikinami dvejopai

Sosnovskio barštis, anot S. Kvedaro, naikinamas tiek mechaniniu, tiek cheminiu būdu. Mechaninis metodas – šienavimas – taikomas jautriose teritorijose, pavyzdžiui, šalia vandens telkinių.

Kitur pasitelkiami cheminiai produktai, padedantys efektyviau sumažinti augalo populiaciją.

Invazinių rūšių naikinimo darbai pradedami pavasarį, kai augalai ima želti, ir tęsiami per visą jų vegetacijos sezoną.

Miškininkai primena, kad pavojingų augalų naikinimas reikalauja specialių apsaugos priemonių: būtina dėvėti neperšlampamus drabužius, pirštines, akinius bei respiratorių, kad būtų išvengta kontakto su toksiškomis augalų sultimis.

VMU informacija