Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024

Spragšiai darže signalizuoja pavojų

2023/07/24


Šoklūs ir spragsintys vabaliukai spragšiai vis dažniau paste­bimi daržuose, tačiau ne visi žino, kad žalingos tik jų lervos. Apsisaugoti nuo jų gali padėti ir seni, ir nauji metodai, kurių bandymai vis dar tęsiasi. Apie tai pasakojo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė ir VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Sonata Kazlauskaitė.

Mėgsta ramesnes vietas

Spragšiai (Elateridae) priklauso vabalų (Coleoptera) šeimai. Pasaulyje yra per 8 500 rūšių. Lietuvoje gyvena žaliasis, juostuotasis, tamsusis, pasėlinis ir kitų rūšių spragšiai, žinoma apie 70 rūšių.

Dėl savo gyvenimo būdo spragšiai pa­sirenka ramias vietas: daugiamečių žolių pasėlius, pievas, daugiau jų prisiveisia su pievomis besiribojančiose dirvose, piktžolėtose, ypač varputėtose dirvose, plotuose po kaupiamųjų augalų. Daugiau jų yra rūgščiose dirvose. Gausiai lervų randama ir drėgnų pievų, durpynų, miškų dirvoje, trūnijančioje medienoje, senuose kelmuose, krūmais apaugusiuose plotuose, laukų pakraščiuose. Lervos aptinkamos smėlio ir priesmėlio drėgnesnėse, gausiose augalinių liekanų dirvose.

Nuo kiaušinėlių iki vabalų

Vabalų kūnas plokščias, į abu galus siaurėjantis, galva maža. Skirtingų rūšių vabalų kūno ilgis yra nuo 6 iki 18 mm, spalva gana įvairi: žalsva, juoda, ruda. Laikomi dviem pirštais už pilvelio, jie staigiais judesiais judina prieškrūtinį ir tarsi spragsi. Iš to ir kilo visos šeimos pavadinimas – spragšiai.

Vabalai kiaušiniams dėti renkasi dau­giamečių žolių plotus, dirvonus, gausiai varpučiais ir kitomis piktžolėmis apaugusias dirvas, kuriose daug augalų šaknų ir kitų organinių medžiagų – maisto šių kenkėjų lervoms. Kiaušinius deda gegužę–birželį. Kiaušiniai 0,6 mm, ovalūs, baltos spalvos. Viena patelė 0,5–2 cm gylyje krūvelėmis padeda 120–250 kiaušinių.

Maždaug po keturių savaičių iš jų išsirita baltos, iki 2 mm lervos, kurios pirmaisiais gyvenimo metais minta negyva organine medžiaga, puvenomis ir dar nekenkia žemės ūkio augalams. Pasėliams kenkti lervos pradeda kitais metais.

Skirtingų spragšių rūšių lervų vysty­masis dirvoje užtrunka dvejus–ketverius, kartais penkerius metus. Suaugusios lervos užauga iki 25–33 mm, yra volelio formos, kietos, blizgančios, geltonos ar šviesiai rudos spalvos. Galva ruda, krūtinės kojos trumpos. Labai ryški kūno segmentacija. Galinis pilvelio segmentas kūgiškas arba baigiasi dviem ataugėlėmis.

Paskutiniais vystymosi metais lervos rugpjūtį–rugsėjį virsta lėliukėmis, o po mėnesio iš jų išsirita vabalai, kurie ir žie­moja. Ir vabalai, ir lervos žiemoja dirvoje, 60 cm gylyje, tad sąlygos kenkėjams yra gana palankios. Suaugę vabalai išgyvena apie 10–12 mėnesių.

spragšiai, daržovių kenkėjai
Spragšių lervos apgraužia ir morkas.

Žalingos tik lervos

Vabalai nežalingi. Jie randami dirvos paviršiuje, ant augalų lapų, žiedų. Minta žiedų nektaru, ištekančiomis augalų sulti­mis, saldžiomis amarų išskyromis, gali šiek tiek apgraužti žiedus. Bet lervos pridaro nemažai žalos. Jos apgraužia dygstančias sėklas, daigus, požemines augalo dalis, gumbus, šakniavaisius. Pažeistos sėklos nedygsta, daigai žūsta, pasėliai išretėja.

Šakniavaisėms daržovėms ir bulvėms spragšiai gali kenkti nuo augalų sėjos ar sodinimo iki derliaus nuėmimo. Pažeistuose šakniavaisiuose ir gumbuose matyti apva­lios, 1–3 mm skersmens skylutės. Pablogėja produktų vertė, o laikymo metu į pažei­dimo vietą patekus bakterinei ar grybinei infekcijai, daržovės greičiau sugenda.

Skaičiuokite vasarą

Atsižvelgiant, kiek randama šių kenkėjų dirvoje, sprendžiama, ar verta ką nors auginti. Žalingumo riba išreiškiama lervų skaičiumi viename dirvos kvadratiniame metre. Tiriamame lauke, einant įstrižaine ar šachmatine tvarka, kasamos 50 x 50 x 30 cm dydžio duobės (0,25 kv. m), iš kurių 20 cm gyliu iškastas dirvožemis pilamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ir, susmulkinus grumstelius, atidžiai išrenka­mos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. Kuo daugiau iškasite duobelių, tuo tiksliau įvertinsite žalą. Jei 1 kv. m plote randamos dvi lervos, pavojinga sėti morkas, petra­žoles, salierus, pastarnokus, burokėlius, sodinti bulves, braškes.

Lervų gausumą geriausia nustatyti vasarą, kai jos yra ariamajame dirvos sluoksnyje, nes rudenį sulenda giliau žiemoti, o anksti pavasarį dar nebūna pakilusios į ariamąjį sluoksnį.

Kaip apsaugoti daržoves?

Svarbios visos spragšių plitimą ma­žinančios priemonės: dirvos dirbimas, kalkinimas, augalų parinkimas. Reikėtų vengti šakniavaises daržoves sėti po dau­giamečių varpinių ar ankštinių žolių, nesėti į apleistas dirvas, daugiamečius žolynus. Itin reikšminga kova su piktžolėmis, pir­miausia varpučiu.

Dirbant žemę, purenant tarpueilius iki 10–12 cm gylio, lervos ir lėliukės iš­verčiamos į dirvos paviršių ir, paveiktos nepalankių oro sąlygų, žūsta. Dalį jų sulesa paukščiai. Šakniavaisiams rekomenduoja­ma parinkti spragšiams veistis netinkamus priešsėlius.

Kaip masalas, pagrindiniame pasėlyje gali būti sėjamos salotos, kurias tikrai aplankys spragšiai. Lieka jas iškasti ir su­rinkti lervas aplink šaknis. Apie saugotinus augalus galima išdėlioti 5–20 cm gyliu kas metrą bulves, arbūzų žieves ir kt. Po 3–4 dienų rasite ten lervų, kurias reikia surinkti ir sunaikinti.

Spragšių lervas dirvoje kontroliuoti cheminėmis priemonėmis nėra galimybių, todėl iš anksto numačius lauką daržovių sėjai, sumažinti spragšių lervų skaičių galima intensyviai keletą kartų per sezoną įdirbant lauką, dažnai purenant tarpueilius. Lite­ratūroje aprašomi ir įvairūs augalai, kurie spragšių lervas vilioja arba atbaido. Vienų augalų šaknų išskiriamos medžiagos juos privilioja, o kitų – net gali būti toksiškos.

Feromoninės gaudyklės

Gaudyklėse naudojamos specialios medžiagos feromonai – tai lytiniai atrak­tantai, specifinės medžiagos, kurių išskiria tam tikros rūšies patelės tos pačios rūšies patinams privilioti. Vabzdžiai jiems labai jautrūs. Skirtingi feromonai yra skirti tik konkrečiai vabzdžių rūšiai. Natūralius labai sunku išgauti, todėl pagal jų chemi­nę sudėtį gaminami sintetiniai analogai, naudojami gaudyklėse. Jomis gaudomi patinai, tad patelės lieka neapvaisintos, o iš neapvaisintų kiaušinių neišsirita pa­likuonys, todėl kenkėjų mažėja. Deja, šis kovos būdas gana brangus.

Nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pradžios skirtingose lauko vietose išdėliojus feromonines juostuotiesiems ir tamsiesiems spragšiams skirtas gaudykles, buvo pagauta net iki 700 vabalų vienoje gaudyklėje. Iš dalies įrodyta, kad vabalai viliojami bemaž kilometro atstumu nuo gaudyklės.

Kuriami ir vis bandomi grybinės kilmės (Metarhizium anisopliae pagrindu) prepa­ratai nuo spragšių lervų – entomopatoge­niniai grybai grobuonys.

 

Elenos SURVILIENĖS IR 123rf nuotraukos

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis