Miško gėrybių rinkimas Lietuvoje: tradicija, ekonominė nauda ir tvarumas

Šių metų tema „Miškai ir maistas“ atkreipia dėmesį į miškų vaidmenį aprūpinant mus maistu. Miškai žmonėms teikia gausybę gėrybių: riešutus, uogas, vaisius, sėklas, šaknis, grybus, medų, laukinę mėsą, vaistažoles ir daugelį kitų produktų. Be to, jie atlieka itin svarbias ekologines funkcijas: reguliuoja klimatą, valo vandenį ir orą, saugo biologinę įvairovę. 

Miškas – ne tik mediena, jis teikia ir daugybę kitų naudų 

Lietuva yra viena miškingiausių Šiaurės Europos šalių – miškai sudaro daugiau nei trečdalį mūsų teritorijos. Statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka apie 0,79 ha miško ploto. Mūsų miškų ekosistemos yra itin įvairios – nuo pelkių ir pušynų iki lapuočių ir mišrių miškų, kuriuose auga eglės, ąžuolai, beržai bei daugelis kitų medžių. 

Miškas – ne tik mediena. Jis teikia ir daugybę kitų naudų. Lietuvoje didžiausią nemedieninę ekonominę reikšmę turi grybai, uogos, riešutai, įvairios vaistažolės ir beržų sula. Atlikti tyrimai rodo, kad beveik pusė namų ūkių (apie 42–45 proc.) reguliariai renka įvairius miško produktus. Kiekvienas namų ūkis per metus vidutiniškai surenka apie 34 kg uogų, grybų, riešutų ir vaistažolių. Vaistažolių įvairovė Lietuvoje itin didelė – renkami čiobreliai, dilgėlės, pelkiniai gailiai. Jų per metus surenkama net iki 3,1 tonos. 

Nemedieninių miško produktų rinkimas turi ne tik kultūrinę, bet ir ekonominę vertę. Europoje šių produktų rinka siekia net 23,3 mlrd. eurų per metus. Lietuvoje nemedieninių miško produktų vertė siekia apie 110 mln. eurų per metus. Palyginimui, Airijoje šių produktų vertė siekia 37,7 mln. eurų, Nyderlanduose – 65,9 mln. eurų, Estijoje – 89,5 mln. eurų.   

Miško gėrybių rinkimas ir pardavimas gali būti svarbus pajamų šaltinis tiek miškų savininkams, tiek bendruomenėms. Atsakingas miško išteklių naudojimas leidžia ne tik uždirbti, bet ir prisidėti prie gamtos apsaugos. Atsakingai renkant ir prižiūrint miškus, išlaikoma ekosistemų pusiausvyra bei biologinė įvairovė. 

Europos miškų instituto ir Europos Komisijos ataskaitose pabrėžiama miško produktų įvairovės svarba. Pajamos iš medienos ruošos mažėja, todėl ieškoma kitų būdų, kaip uždirbti iš miško išteklių. Ateities uždavinys – užtikrinti, kad miško gėrybės būtų naudojamos atsakingai, suderinant ekonominę naudą su gamtos išsaugojimu. 

Miškų įstatyme – didesnė miškų apsauga 

Dėmesys ir rūpestis miškais – vienas iš Aplinkos ministerijos prioritetų. Šiuo metu Aplinkos ministerija parengusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame siūloma patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą.  

Aplinkos ministerijos siūlomais pakeitimais didinama miškų apsauga, siūloma keisti miškų grupių paskirstymą, griežčiau apriboti ūkininkavimo režimą saugomose teritorijose esančiuose miškuose, o ūkiniuose miškuose sumažinti maksimalų leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo plotą. Įstatymu taip pat būtų numatyta galimybė išmokėti kompensacijas visiems privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje visiškai uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai. 

Vyriausybės nutarimo projekte siūloma numatyti ir papildomą veiklą Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų užtikrinti valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą pirmenybę teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. 

Prisidėkime prie miškų puoselėjimo 

Lietuvoje Tarptautinė miškų diena minima organizuojant įvairius renginius, edukacines akcijas ir iniciatyvas. Miškininkai, aplinkosaugos organizacijos ir mokslinės institucijos visus kviečia  į seminarus, parodas, miškų tvarkymo ir apsaugos akcijas. 

Viena didžiausių iniciatyvų – Nacionalinis miškasodis, kuris šiemet visoje Lietuvoje vyks balandžio 12 dieną ir yra skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Tai dešimtmečius puoselėjama tradicija, kuri suburia visuomenę, suteikia galimybę pažinti miškininkų darbą, savo rankomis sodinti mišką. Registracija jau vyksta – www.vmu.lt 

AM informacija