Protestuojantys miškų savininkai pasijuto it komunizmo laikais

Pirmadienį Privačių miškų savininkų asociacijos surengtą akciją, kurios metu maždaug 30–40 miškovežių kolona riedėjo Kauno apskrities keliais, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis vadina būtina. „Tai yra indikatorius, kad valdžios priimami sprendimai davarė žmones iki revoliucinės situacijos“, – ŪP portalui sakė jis.

Dar praėjusį penktadienį miško savininkų organizacijų atstovai, jų kolegos iš miškų sektoriaus buvo susitikę su aplinkos viceministru Kęstučiu Šetkumi, Aplinkos ministerijai (AM) pavaldžių Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistais dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projekto. Miškininkų kvietimu susitikime dalyvavo ir ūkininkų organizacijų, pramonės bei rangovų atstovai.

Kelti klausimai:

• Miškuose darbymečiu stringantys darbai dėl leidimų stabdymo/neišdavimo; sustojęs miškotvarkos projektų tvirtinimas (šiuo metu rengiami teisiniai skundai dėl tokios savivalės).
• AM rengiama nauja tvarka, kaip turėtų būti įvertinimas miškininkavimo poveikio reikšmingumas NATURA2000.
• Biurokratinių suvaržymų sumažinimas ir 5 proc. mokesčio panaikinimas.
• Kilusios problemos po Miškų valstybinio kadastro perdavimo tvarkyti Registrų Centrui (negalima tikslinti duomenų, neišduodamos pažymos).

„Šiuo metu maždaug trečdalyje miškų darbai sustabdyti, leidimai neišduodami, projektai nederinami, – trumpai situaciją, kurioje atsidūrė miškų savininkai, nusakė A. Gaižutis. – Valstybinės gamtos apsaugos institucijos nuo gruodžio pradžios sustabdė leidimų išdavimą saugomose „Natura 2000“ teritorijose.“

Su valdžios atstovais miško savininkai susitiko ir protesto akcijos dieną. Į susitikimą buvo pakviesti ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai Eimantas Pranauskas ir Jonas Sviderskis, Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr.Remigijus Bakys, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyr. pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, aktyvūs miškininkai Darius Dumbrava ir Gediminas Lastauskas (LMSA Valdybos narys). Dar kartą kalbėta apie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisų projektą. Nerimą kelia tai, kad jeigu jis būtų patvirtintas, pasak LMŽSA pirmininko, didžiulėje šalies miškų teritorijoje ūkinė veikla praktiškai būtų sustabdyta.

„Prieš Naujuosius metus ministerija pateikė Vyriausybei savo projektą, kuriame neatsižvelgta į mūsų pastabas, diskutuotus dalykus, siūloma daug ir naujų apribojimų, ypač miško ūkinei veiklai. Numatoma, kad tokios ambicijos kainuos apie 0,5 mlrd. eurų. Teiravomės šį įstatymo projektą rengusių Gamtos apsaugos politikos grupės tarnautojų ir vyriausybės atstovų, ar vyriausybė sutinka, kad būtų išleisti tokie pinigai. Tai ne vien kompensacijos, tai ir žmonių turto nuvertėjimas, darbo vietų praradimas. Premjerės patarėjas Dalius Krinickas sakė, kad projektas analizuojamas, vertinamas ir teisininkų. Į susitikimą pakvietėme ne tik miškų savininkų, bet ir žemdirbių organizacijų atstovus, mokslininkus. Sutarėme, kad po savaitės bus suformuota darbo grupė iš kiekvienos organizacijos ekspertų ir bandysime keisti siūlomą reglamentavimą į proto ribas“, – apie artimiausius planus kalbėjo A. Gaižutis.

Kaip vieną projekto trūkumų miškų savininkų atstovai įvardija tai, kad nėra numatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti vertinama, ar natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklė yra ,,palanki“, taip pat reikšmingumo lygiai, kaip konkrečiai bus nustatoma „artima aplinka” ir kt. jie pasigenda aiškumo ir tikslaus apibrėžimo, kada daromas esminis poveikis gamtinėms vertybėms. Kaip, pavyzdžiui, šiuo metu aiškiai nustatytas konkretus spindulys apie saugotinų paukščių lizdavietes.

Nelogišku ir netgi absurdišku vadinamas neproporcingas reguliavimas, kai vidiniai miškotvarkos projektai kelių hektarų plote ar net leidimai / pranešimai kirtimams nedidelėse teritorijose privačiuose miškuose pagal ūkinės veiklos poveikio derinimo reikalavimus prilyginami didžiulio gyvulininkystės komplekso ar kitokios gamyklos statybai.

Organizacijų atstovai nesutinka su norima įtvirtinti prievole ūkinės veiklos organizatoriui (ar jo samdytam asmeniui) surinkti ir pateikti informaciją apie natūralias buveines ir rūšis. „Miško savininkui norima užkrauti prievolę pateikti informaciją pagal nurodytą formą. Paprastas miško savininkas privalės pateikti saugomos teritorijos administracijai tą informaciją, kurią administracijos darbuotojas kasdien kiekvienu momentu mato savo kompiuterio monitoriuje, bet savininkas tam, kad surastų tą informaciją, turės pirmiausia surasti, kuriame tinklapyje ta informacija gali būti, tada turės ieškoti pačios informacijos, tada pateikti ją tarnautojui (kurio funkcijose yra kaupti ir teikti visuomenei šią informaciją), o tuomet tas tarnautojas vėl pats turės susirasti tą pačią informaciją savo kompiuteryje tam, kad galėtų patikrinti, ar tikrai savininkas pateikė teisingą informaciją“, – rašoma praėjusią savaitę ministerijai išsiųstame LMŽSA rašte.

Pastarojo laiko įvykiai kaip niekada aiškiai parodo susikertančius dviejų grupių – miškininkų, ūkininkų ir gamtosaugininkų – interesus bei lūkesčius. Pasak LMŽSA pirmininko, šių pozicijų derinimas vyksta labai paprastai: viena pusė turi įsipareigojimų, nuosavybės, jų teritorijoje aptinkamos gamtinės vertybės, o kita pusė „ateina su nuostata, kaip komunizmo laikais, kad mes čia nustatome, kad negalėsite nieko daryti. Jie įsitikinę, kad bus gerai tada, kai bus uždraudžiamos veiklos. Nesvarbu, kad žmonės yra paėmę paskolų, kad turtas nuvertėja kelis kartus. O juk niekas negarantuoja, kad tikslai, dėl kurių draudimai įvedami, duos kokį nors teigiamą rezultatą.“

Vis tik jis užsiminė, kad pokalbis su valdžios atstovais buvo rimtas ir konstruktyvus, buvo žadama kol kas netvirtinti tvarkos, kad išaiškins, kaip elgtis dabartinėmis sąlygomis. Bet savo planų sausio pabaigoje su ūkininkais važiuoti į Vilnių neatsisako. „Vienkartinis pamaloninimas nėra pakankamas, negana vien procese padalyvauti, turi būti ir sprendimai priimti. Pas mus yra labai įgudę numuilinti, užkalbėti dantį – vienaip pasako, o paskui daro, kaip sumanė. Todėl reikia parodyti, kad žmonėms rūpi“, – ryžto nestokojo A. Gaižutis.

Imtis ryžtingų veiksmų miškų savininkus paskatino įvestas naujas veiklos reguliavimas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, dėl kurio žiemą turėję prasidėti darbai visiškai sustojo arba buvo apriboti. Neguodžia ir menkos kompensacijos, taip pat tikimasi gauti lengvatą kurui.

ŪP portalo pakalbintas miško savininkas ir miškininkystės paslaugas teikiančios įmonės „Log Forest“ vadovas Mantas Lesniauskas sakė, kad šiuo metu darbai vyksta tik tose vietose, kurios nėra įtrauktos į ekologinio tinklo teritoriją. „Šiuo metu esame netekę apie 5 tūkst. kub. m medienos, – sakė M. Lesniauskas. – Didelės dalies klientų miškų plotai patenka į „Natura 2000“ teritoriją, tai yra apie 2–3 tūkst. kub. m medienos, o mano asmeninio miško – apie 2 tūkst. kub. m medienos. Jeigu vidutinę medienos kainą skaičiuotume apie 60 eurų, tai padauginus ją iš medienos kiekio, matome, kiek pinigų šiuo metu prarandame.“

Jeigu į miško savininkų reikalavimus nebus atsižvelgta arba įstatymo pakeitimas būtų labai nežymus, įmonei tektų pasitraukti iš šalies rinkos, svarsto M. Lesniauskas. Lizingu pirktą naują įrangą galbūt perkeltų į kurią nors artimesnę valstybę, pavyzdžiui, Vokietiją, o miškų savininkams tektų, pasak jo, palikti miškus pūti.

ŪP portalo informacija

A. Gaižučio ir 123rf nuotr.