Miškų savininkai turi iki pavasarinio atšilimo sutvarkyti pažeistus medžius

Nors šią žiemą didelių vėtrų nebuvo, bet dėl stipresnių gūsingų vėjų ir iškritusio gausoko sniego miškuose buvo išverstų, nulaužtų ir nulinkusių medžių. Miškuose žiemojantiems vabzdžiams ši žiema buvo palanki. Nebuvo orų kaitos, sutrikdančios vabzdžių žiemojimo ritmą. Šalto oro periodas buvo pastovus, be staigių besikeičiančių atšilimų ir užšalimų. Žiemojimo metu nebuvo daug atodrėkių su pertekline drėgme, todėl dirvoje žiemojančius vabzdžius mažiau paveikė grybinės ligos, kurios labiau plinta drėgnais ir šiltais periodais.

Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2023 metais šalies miškuose egles intensyviai puolė žievėgraužis tipografas. Šis vabalas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas. Po žalių eglių žieve jis apsigyvena per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje grauždamas takus, pažeidžia gyvybinius audinius, todėl užpultos eglės greitai nudžiūva. Kenkia miškus kiekvienais metais. Tik atskirais metais skiriasi jų daromos žalos dydžiai ir nudžiovinamų eglių kiekiai.

Žievėgraužiai gali žiemoti eglių žievėje išgraužtuose takuose ir miško paklotėje. Geniai kapodami ir lupdami žievę parodo kuriose eglėse žievėgraužiai liko žiemoti. Tokių eglių spygliai gali būti parudę ir dalinai nubirę. Bet būna eglių, kurių spygliai dar žali ir nesiskiria nuo sveikų medžių, tačiau genių lupama žievė parodo, kad medis jau yra apniktas žievėgraužių. Tokias egles būtina šalinti iš miško kartu su jose esančiais kenkėjais.

Šaltasis metų laikas yra labai tinkamas susitvarkyti pažeistus medynus. Tuomet mažiausiai pažeidžiama dirva, miško aplinka ir netrikdomi jo gyventojai. Pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas iki pavasario išblėsta, ir orams atšilus, į sutvarkytus medynus mažiau vilioja pradėjusius skraidyti žievėgraužio tipografo vabalus.

Žievėgraužis tipografas pirmiausia apninka vėjo pažeistas (žalias ką tik išverstas ar nulaužtas) ir nuo sausros labai nusilpusias egles. Jose gausiai pasidaugina ir tuomet, puldamas masine ataka, gali įveikti visiškai sveikus medžius, sudarydamas eglynuose masinio dauginimosi ilgalaikius židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo jie mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo kenkėjų apniktus, nulaužtus, išverstus ir džiūstančius medžius pašalinsime iš miško, tai bus veiksminga priemonė, sumažinsianti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą. Taip pat būtina ir šiltuoju laiku stebėti 50 metų bei vyresnius medynus ir profilaktiniais tikslais iš jų šalinti atsirandančias išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai.

Gausi žievėgraužio tipografo populiacija bei dideli šio kenkėjo pažeistų eglynų plotai kelia grėsmę tvariai miškininkystei. Labiausiai – Lietuvos regionuose, kur gausu perbrendusių, brandžių ir pribręstančių eglynų.

Valstybinė miškų tarnyba primygtinai rekomenduoja visiems miško savininkams ir valdytojams žvalgyti pusamžius ir vyresnius eglynus, ypač besiribojančius su buvusiais kenkėjų židiniais ar šviežiomis kirtavietėmis. Labai svarbu laiku pastebėti ir pašalinti iš miško žalias eglių vėjavartas, vėjalaužas ir labai pažeistus medžius, laikantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimų bei užtikrinti medienos apsaugą miško sandėliuose. Esant galimybei, gegužės – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu nevykdyti pagrindinių ir einamųjų miško kirtimų eglynuose, o tuomet visą dėmesį ir pastangas sutelkti sanitarinių miško kirtimų savalaikiam atlikimui.

Trumpą informaciją ir rekomendacijas susijusias su žievėgraužio tipografo apniktų eglių tvarkymu galima rasti ČIA.

VMT informacija

ŪP redakcijos ir VMT nuotr.