Miškų vertę galima padidinti pasinaudojant parama

2023/09/21

Nuo rugsėjo 15 d. iki lapkričio 15 d. miškų valdytojai gali kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Tai antrasis šiais metais paraiškų teikimo etapas, kuriam skirta 5 146 146 Eur. Kartu dar yra galimybė pasinaudoti parama pamiškių formavimui, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymui. Parama miškams įveisti, atkurti, prižiūrėti, apsaugoti ir jaunuolynams ugdyti numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP).

Keičiasi projekto įgyvendinimo trukmė

Parama teikiama pamiškių formavimui, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui arba būdingos miško struktūros palaikymui, nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymui (rekonstrukcijai) į vietinių medžių rūšių medynus, jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kai investicijos savarankiškos, rengimui.

Pažymėtina, kad finansavimą gali gauti projektai, įgyvendinami kaimo vietovėje. Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti tik vieną paramos paraišką.

Žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistas projekto įgyvendinimo laikas: jis turi būti nurodytas paramos paraiškoje ir negali būti ilgesnis kaip iki 2025 m. birželio 30 d., anksčiau buvo nurodyta, kad ne ilgesnis kaip 24 mėnesių laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo dienos arba sprendimo skirti paramą priėmimo, kai sutartis nesudaroma.

Ugdant jaunuolynus (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veikla, kirtimai turi būti padaryti bei mokėjimo prašymas pateiktas per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM. Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio intensyvumo. Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo veiklai parama skiriama mokant vienkartinę 365 Eur dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą.

Parama jaunuolynų ugdymui neteikiama, jei jaunuolyno ugdymas projektuojamas ne miško žemėje.

Tereikia tik pasinaudoti

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto buvo skirta 13,584 mln. Eur. Išmokėta paramos suma siekia beveik 7,593 mln. Eur, o patvirtinta suma – daugiau nei 8,812 mln. Eur.

Šiemet tai – jau antrasis paraiškų priėmimo etapas. Pavasarį buvo gautos ir patvirtintos 123 paraiškos, o šiais metais išmokėta paramos suma siekia 704 tūkst. Eur.

Vienas stambiausių Lietuvos miškų savininkų Kazimieras Šiaulys per 25 metus miškų plotus nuo kelių hektarų išplėtė iki 1 300 hektarų. Jam tai pavyko padaryti vadovaujantis sava miškų priežiūros filosofija ir naudojantis įvairiomis KPP priemonėmis. Norėdamas sėkmingai užauginti sveiką, brandų mišką, turi kruopščiai ir atsakingai atlikti jaunuolynų ugdymus, kuriuos maždaug 200 hektarų plote rotacijos principu miškininkas atlieka beveik kiekvienais metais, dažnai pasinaudodamas parama pagal priemonę „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Anot K. Šiaulio, jaunuolynai yra ugdomi pagal poreikį, kuris, atsižvelgiant į medynų amžių, kiekvienam tarpsniui skirtingas. Jei medynui 8 metai, tai darbuotojų brigada krūmapjovėmis pašalina nereikalingus krūmus, nereikalingą žolę, savaime įsiveisiančius menkaverčius medžius, tokius kaip blindės, baltalksniai, drebulės, atlaisvinant erdvę augti ir plėtotis tikslinių medžių rūšims – ąžuolams, pušims, beržams, juodalksniams ir liepoms.

„Atliekant ugdymus 15–20 metų jaunuolynuose, išpjautus krūmus, menkaverčius medžius surenkame ir parduodame įmonėms, gaminančioms biokurą. Tai nėra lengvas darbas, tačiau jaunuolynų ugdymas yra gero, brandaus miško ateitis, kuria reikia rūpintis šiandien“, pabrėžė K. Šiaulys.

Profesionaliam miškininkui, UAB „Roksulė“ direktoriui Raimundui Nagelei miškininkystė jau seniai tapo gyvenimo būdu. Pasinaudodamas parama „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, jis kasmet išugdo nuo 5 iki 15 hektarų jaunuolynų. „Tai labai svarbi miško priežiūros dalis – jaunuolynų tvarkymas padeda pamatus tolimesniam racionaliam, našiam miškų augimui, tai tas pats kaip namui pamatai. Dažniausiai pasodintos medžių rūšys yra stelbiamos greičiau augančių menkaverčių rūšių medžių bei krūmų, ir išstumiamos iš miško. Kad tai neįvyktų, turime atlikti jaunuolynų ugdymą“, – pasakojo R. Nagelė.

Parama bus tęsiama

Šiemet pradėtame įgyvendinti SP taip pat yra numatyta parama miškui įveisti, atkurti, miško priežiūrai, apsaugai ir jaunuolynams ugdyti. SP miškui veisti ir atkurti skirta 7 mln. Eur, miško priežiūrai ir apsaugai (įskaitant tęstinius įsipareigojimus) – 11 mln. Eur, o jaunuolynams ugdyti – 6,05 mln. Eur.

Tačiau SP nenumatyta remti pamiškių formavimo, miškuose esančių saugomų buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymo į vietinių medžių rūšių medynus. Mat šios veiklos ir iki šiol nebuvo populiarios.