Mitais apipintos vėjo elektrinės: kur slypi tiesa apie jų poveikį aplinkai?

Nors Lietuvoje dar pakankamai nauja, Vakarų Europoje vėjo energetika yra seniai egzistuojanti atsinaujinančios energetikos dalis. Dėl to ir tyrimų apie vėjo elektrinių poveikį žmonėms ir aplinkai daryta ne vienas. Pavyzdžiui, neseniai Suomijos vyriausybės vykdytas 2 metus trukęs tyrimas įrodė, kad vėjo jėgainės neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi. Tyrimo metu mokslininkai rengė apklausas, taip pat naudojo garso įrašus ir laboratorinius tyrimus, tyrinėdami galimą poveikį žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo vėjo jėgainių, sveikatai. Neigiamo poveikio nenustatyta.

Vėjo elektrinė yra tylesnė nei automobilis

Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.

2014 m. Masačusetso technologijos instituto (JAV) mokslininkai paskelbė išsamų jėgainių poveikio žmonių sveikatai tyrimą. Jie padarė išvadą, kad triukšmas neturi tiesioginės įtakos mūsų sveikatai, keli vėliau vykdyti tyrimai šias išvadas patvirtino.

Infragarsas per menkas, kad darytų bet kokį poveikį

Kitas diskusijas keliantis klausimas yra infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1–20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia. Minėto Suomijos tyrimo metu nerasta jokių įrodymų, kad vėjo jėgainių skleidžiami virpesiai kaip nors veikia sveikatą.

Kitų tyrimu metu infragarsas buvo matuojamas 100–250 m nuo jėgainės nuotolyje esant labai stipriam vėjui. Šių tyrimų metu buvo nustatytas tik 70 dB(A) infragarso stiprumas. Esant normaliam vėjui, jis buvo 50 dB(A). Tai yra 22 kartus mažiau, palyginti su infragarso stiprumu, kuris gali sukelti neigiamą poveikį. Natūralus infragarso fonas esant stipriam vėjui (priklausomai nuo vietovės) taip pat yra maždaug toks pats, kaip vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas.

Vokietijoje ir kitose Europos šalyse nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo infragarso ir žemo dažnio garso reikalavimams. Taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršijusios nustatytus infragarso ir žemo garso reikalavimus. Europos šalyse vėjo jėgainių sukeliamas infragarsas ir žemo dažnio garsas iš viso nėra diskusijų objektas, nes tarp ekspertų yra paplitusi vienpusė nuomonė, kad šiuolaikinės vėjo turbinos skleidžia tik mažo stiprumo infragarsą.

Šešėliai – daugiausiai 30 valandų per metus

Nerimo gyventojams kelia ir vėjo turbinų metamas šešėlis. Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, prieš statant vėjo elektrines yra vykdomas poveikio aplinkai vertinimas. Jo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamųjų namų šešėliavimas neviršytų 30 valandų per metus trunkančio šešėlio.

Poveikis gyvajai aplinkai nuolat tiriamas

Tiriant galimą vėjo jėgainių įtaką laukiniams žvėrims (stirnoms, kiškiams), naminiams gyvuliams (karvėms ir arkliams), nenustatyta, kad būtų sukeliamas neigiamas poveikis. Be to, paukščių susidūrimo su turbinomis rizika yra vertinama kaip labai maža: dauguma paukščių laikosi už rotatoriaus zonos, nes skraido arba virš jos (keliaudami), arba po ja (perėjimo laikotarpiu).

Prieš statant vėjo elektrines, vienerius metus yra vykdomas poveikio aplinkai tyrimas, kurio viena dalių – poveikio paukščiams stebėjimas. Jei pastebimas poveikis yra reikšmingas, vėjo turbinos toje teritorijoje negali būti statomos. Ornitologijos ekspertų teigimu, šis tyrimas gana tiksliai numato galimas rizikas paukščiams, bet ir vėliau, dar trejus metus, vėjo turbinų statybų laikotarpiu ir jau jas paleidus veikti, paukščiai yra stebimi ir toliau. Jei pastebimas neigiamas poveikis, vėjo jėgainių vystytojai yra įpareigojami taikyti neigiamo poveikio mažinimo priemones.

Jėgainių poveikis skirtingoms paukščių rūšims yra skirtingas, tačiau nėra didelis. Ilgai buvo manoma, kad vėjo jėgainės turi poveikį perinčių paukščių gyvensenai, kadangi šie sparnų sukeliamus šešėlius gali palaikyti kaip plėšriųjų paukščių šešėlius. Tačiau išaiškėjo, kad vėjo jėgainės nedaro poveikio perinčių rūšių gyvensenai, nes jie išmoksta suprasti, kad sparnų šešėliai pavojaus nekelia. Jėgainės poveikio nedaro nei miškų paukščių giesmininkų, nei nendrynuose perinčių paukščių gyvensenai.

Partnerio turinys